Dikur bizelja konsiderohej si ushqim i tė varfėrve, ndėrsa sot luan rolin kryesor nė shumė restorante ekskluzive.Bizelja pėrmban shumė proteina dhe stimulon ndėrtimin e masės sė muskujve.
Vetėm 100 gramė bizele furnizojnė trupin me dhjetė herė mė shumė proteina se sa salsiēet me patate tė skuqura ose njė pjesė torte me krem.
Bizelja ju mban gjatė tė ngopur, sepse ėshtė e pasur me materie tė lehta dhe ngadalė kalon nėpėr traktin tretės. Pėrqindja e lartė e materieve tė lehta nė bizele ka edhe njė pėrparėsi: ul vlerėn e rritur tė kolesterolit.
Pėrveē kėsaj, bizelja ka sasi tė konsiderueshme tė magneziumit. E zier vetėm pak, bizelja bėhet njė ushqim i vėrtete antistresues, pohon eksperti vjenez i shėndetėsisė, profesor Hademar Bankhofer.
Bizelja ėshtė po ashtu njė shujtė ideale pėr fėmijėt, pėr arsye se u jep energjinė e cila ėshtė e nevojshme pėr kryerjen e detyrave tė shtėpisė pas shkollės. Pėrveē qė stimulon ndėrtimin e muskujve, bizelja forcon nervat, flokėt dhe indin lidhės si edhe shikimin dhe koncentrimin.