Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Molla pėrmban rreth 15 pėr qind sheqerna, acide organike e sidomos acid malik, ėshtė e pasur me karotinė (provitaminė A), me vitamina B1, C, E, P, B2, PP, tė cilat ndodhen nėn lėkurė. Farat e mollės pėrmbajnė albumina dhe yndyrė. Molla si frutė ka veti freskuese, qetėsuese dhe zbutėse. Njė mollė nė ditė do tė ruajė shėndetin tonė, por nuk duhet tė qėrohet para ngrėnies. Hulumtuesit kanė zbuluar se acidi i cili e mban lėvoren e mollės tė shkėlqyer, na jep mė shumė vlera pėr shėndet se sa vetė brendėsia e mollės. Ajo forcon muskujt dhe mban nėn kontroll kolesterolin dhe sheqerin.
Lėvoret e mollės mund tė pėrdoren si preparate natyrale pėr lėkurė por edhe pėr lustrimin e kėpucėve. Ēaji i pėrgatitur me mollė tė ziera pakėson etjen, zbut acarimin e laringut, pėrdoret kundėr kollės, kundėr ngjirjes sė zėrit, lehtėson dhimbjet e grykės dhe acarimet e rrugėve tė frymėmarrjes, ndihmon pėr funksionimin e mirė tė veshkave dhe tė fshikėzės urinare; ai pėrdoret kundėr infeksioneve tė kėtyre organeve. Mollėt rekomandohen tė pėrdoren nga njerėzit me sėmundjet nervore dhe nga at qė vuajnė nga pagjumėsia. Mollėt kanė dhėnė rezultate tė mira edhe kudėr sėmundjeve tė mėlēisė.
Gjethet e mollės pėrdoren kundėr helmimeve. Lėvorja e mollės ka pėrmbajtje tė lartė vitaminoze. Ndėrsa molla e egėr ėshtė njė dru i lartė ose njė shkurre, degėt i ka plot me gjėmba dhe bėn pjesė nė familjen e trėndafiloreve. Gjethet i ka vezake, tė zgjeruara dhe pa push. Lulet qė ēelin nė prill- maj janė tė bardha dhe anash ngjyrė trėndafili. Molla e egėr ėshtė e rrumbullakėt, e vogėl, me shije tė thartė. Ajo shėrben si nėshartesė pėr tė shartuar mollė tė buta. Nė mjekėsinė popullore pėrdoren frutat e mollės sė egėr pasi piqen dhe marrin ngjyrė verdhuke. Frutat e mollės sė egėr, pėrmbajnė acide organike dhe acid malik.
Ato pėrdoren kundėr diarresė dhe acarimeve tė grykės. Mollėt e tharta pėrdoren kundėr sėmundjes sė sheqerit. Ndėrsa lėvorja e degėve ka veti rrudhėse dhe pėrdoret kundėr etheve. Dardha pėrdoret nė gjendje tė freskėt nė kohėn e pjekjes natyrore, e ruajtur nė frigorifer, dhe e pėrpunuar nė formė marmelate, konserve, kompostoje ose e tharė. Ajo pėrmban kripėra minerale, si: kalium, kalcium, mangan, fosfor, hekur etj., 4-5 pėr qind sheqer, vitamina C, B1, B2, B6, karotinė, acide organike etj. Ato janė freskuese, qetėsuese, largojnė etjen, lehtėsisht pastruese tė zorrėve dhe japin energji.
Kur janė tė papjekura, nuk treten lehtė dhe qėndrojnė rėndė nė stomak. Nė sajė tė pėrmbajtjes sė hekurit dardhėt bėjnė mirė pėr luftimin e anemisė. Ato bėjnė mirė gjithashtu nė mėlēi, pasi nxisin aktivitetin pėr prodhimin e tėmthit. Lėvorja e dardhės ka veti diuretike dhe bėn mirė nė pastrimin e veshkave dhe tė rrugėve urinare. Lėngu qė fitohet nga zierja e lėvores sė degėve tė dardhės ndikon pozitivisht nė uljen e temperaturės. Gjethet e dardhės kanė veti tė mira diuretike dhe antiseptike.
Pėrdoren kundėr sėmundjeve tė rrugėve urinare, nė gurėt e veshkave, nė dhimbjet e fshikėzės urinare, etj. Dardha e forcon zemrėn, kurse farat e saj ndihmojnė tė sėmundjet e lukthit dhe tė mėlēisė. Ky fryt e zvogėlon tajitjen e lukthit dhe e ndalon vjelljen. Dardhėn e ėmbėl ėshtė konsideruar si pemė luksoze. Ka prejardhje nga Azia, kurse historia e saj ėshtė e gjatė, 3.000 vjet. Nė ditėt e sotme rėndėsi i kushtohet kultivimit dhe kryqėzimit tė llojeve tė ndryshme tė dardhave./shekulli/
