Studimi shkencor i gjumit vitet e fundit ka qenė shumė intensiv, edhe pse rezultatet e disa studimeve kanė qenė tė kundėrta. Ėshtė e qartė tashmė qė njė person mund tė vetėvritet duke refuzuar tė hajė dhe tė pijė, por dhe personi mė stoik nuk ėshtė nė gjendje tė rrijė pa fjetur pafundėsisht.
Shqetėsime nė personalitet
Nevoja pėr gjumė shpejt a vonė do tė vijė me gjithė tentimet dhe mundimet e individit pėr tė rezistuar. Mungesa e gjumit, sipas disa studimeve, provokon rrjedhoja psikologjike. Sipas studimeve tė bėra, njė numėr i madh individėsh qė kanė qenė tė detyruar tė qėndrojnė pa fjetur, kanė pasur shqetėsime tė mėdha tė personalitetit tė tyre.
Zgjuar pėr 264 orė
Disa studime gjithnjė me bazė empirike nė tė kundėrt mbėshtesin se simptomat psikologjike qė vėrehen te personat pa gjumė janė rezultat i stresit dhe jo i mungesės sė ndonjė funksioni thelbėsor tė zhvilluar nga gjumi. Njė provė ėshtė qė nė vitin 1966, 17-vjeēari Randy Gardner qėndroi zgjuar pėr 264 orė duke mos treguar asnjė simptomė psikike. Pas kėsaj ai fjeti pėr 15 orė dhe kur u ngrit ndjehej mirė.
Gjumi regjistron kujtimet negative
Gjumi mban kujtimet, madje dhe ato mė dramatiket, kėshtu qė mund tė forcojė kujtesėn nga ngjarjet negative.Gjumi nė fakt ėshtė njė kohė nė tė cilėn kujtimet tona janė tė regjistruara nė njė kujtesė tė pashlyeshme. Nė kėtė kujtesė mund tė pėrfundojnė dhe traumat. Por, reagimi emotiv ndaj njė episodi tė pakėndshėm, reduktohet nėse menjėherė mė pas, qėndroni zgjuar.Tė qėndrosh zgjuar, nė fakt, pasi tė kesh pėrjetuar njė traumė, pėr shembull njė incident tė keq, shkalla amotive e episodit ridimensionohet.
Kėtė pėrfundim ka nxjerrė njė studim i fundit i kryer nga kėrkuesit e University of Massachusetts Amherst (SHBA), i cili sugjeron se gjumi mbron kujtimet e kėqija dhe shton emocionet negative.Neuroshkencėtarėt pohojnė se rezultatet kanė njė domethėnie tė rėndėsishme edhe pėr njerėzit me shqetėsime traumatike stresi, apo pėr dėshmitarėt okularė nė procese gjyqėsore. /albeu/