Sot ēokollata llogaritet si ushqim luksoz me tė cilin duhet tė keni kujdes pasi shkakton migrenė dhe shėndoshje. Pėr disa mjekė, kjo mbetet e diskutueshme, por sipas disa hulumtimeve tė reja shkencore ėshtė vėrtetuar se ēokollata ose kakaoja, nėse konsumohen nė sasi tė kufizuara, janė tė dobishme pėr organizmin dhe ndihmojnė nė mosshfaqjen e sėmundjeve tė zemrės, kancerit dhe disa sėmundjeve tė tjera.
Pėrbėrja nutritive
Pėrbėrja nutritive e ēokollatės ndryshon nė varėsi te recetės. Nė pėrgjithėsi, ēokollata pėrmban kėto lėndė ushqyese: proteina, tė cilat janė tė nevojshme pėr rigjenerimin e qelizave; yndyrna, kryesisht yndyrna tė ngopura deri nė masėn 50 pėr qind; Vitaminė E, vitaminė liposolubile, e nevojshme pėr membranėn e qelizės;
Kalcium; fosfor dhe magnezium; minerale esenciale pėr kockat dhe dhėmbėt; hekur, i nevojshėm pėr formimin e hemoglobinės; kafeinė, stimuluese e sistemit nervor; bakėr, i cili ndihmon nė metabolizmin e hekurit, formimin e melaninės (nė lėkurė dhe flokė) dhe funksionin e sistemit nervor qendror; fitokemikaliet,(siē janė flavonidet) me ndikim antioksidues. Kokrrat e kakaos, qė janė pėrbėrja kryesore e ēokollatės, pėrmbajnė mė shumė se 600 fitokemikalie (lėndė kimike bimore), duke pėrfshirė antioksidantėt qė mbrojnė nga sėmundjet e zemrės dhe nga kanceri.
A shkakton ēokollata migrenė?
Me migrenė nėnkuptohen kriza tė rėnda tė dhembjeve tė kokės tė shkaktuara nga spazma e arterieve tė trurit. Kėto kriza mund tė shkaktohen nga faktorė tė shumtė, midis tė cilėve shpesh pėrmendėt edhe ēokollata. Megjithatė, nuk ka dėshmi tė sigurta pėr kėtė, sepse tė shumica e tė sėmurėve qė shkojnė deri nė kriza, nė tė njėjtėn kohė ėshtė e nevojshme edhe prezenca e faktorėve tė tjerė, siē janė stresi, lodhja, shqetėsimi dhe disbalanci hormonal. Po kėshtu, nė kėtė sėmundje mund tė ndikojnė edhe disa ushqime dhe uria.
A shkakton ēokollata akne dhe puērra?
Besohet qė disa ushqime mund tė sjellin probleme deri tė keqėsimi i akneve, mes tė cilave shpesh akuzohet ēokollata. Por pėr kėtė nuk ka dėshmi. Sipas hulumtimeve tė reja, tė ēokollata nuk janė identifikuar pėrbėrje qė do tė shkaktonin akne apo keqėsim tė tyre. Megjithatė, besohet se indeksi glikemik i lartė, i kombinuar me konsumimin e madh tė sheqernave tė rafinuara te ēokollata, mund tė jetė nė relacion me shfaqjen e puērrave.
A shkakton ēokollata shėndoshje?
Nėse dikush ha rregullisht ēokollatė mė shumė sesa janė nevojat e tij, teprica e kalorive qė ka ēokollata do tė kalojė nė formėn e yndyrnave. Ēokollata ka vlerė tė madhe energjetike, qė do tė thotė se pėrmban mė shumė kiloxhaula nė raport me masėn e saj, pėrafėrsisht 2200 kiloxhaula nė 100 gramė. Nėse rregullisht konsumohet ushqim energjetik i pasur, kjo ėshtė sigurisht mėnyra mė e shpejtė qė tė fitohet peshė. Nė fakt, fajtori pėr kėtė nuk ėshtė vetėm ēokollata dhe ushqimet specifike, por ngrėnia e tepėrt nė tėrėsi. Sipas mjekėve, ėshtė e sigurt se nėse dikush ushqehet shėndoshė, mund tė hajė dhe ēokollatė nė sasi tė kufizuar, duke mos u trembur se do tė shtojė nė peshė. Pėr shembull, kuzhina tradicionale meksikane e pėrdor ēokollatėn e errėt nė receta me mish tė kripur dhe me zarzavate. Ēokollata e konsumuar nė mėnyrė tė tillė ka vlerė mė tė vogėl energjetike, pasi ėshtė e holluar me ushqime me energji tė ulėt.
A mund tė konsumojnė diabetikėt ēokollatė?
Diabetikėt mund tė konsumojnė sasi tė vogla tė ēokollatės pasi nuk ka efekte tė dėmshme mbi kontrollin e glikemisė.
A e rrit ēokollata kolesterolin nė gjak?
Ēokollata mesatarisht pėrmban 50 pėr qind yndyrna. Ėshtė e njohur qė pas konsumimit tė njė ushqimi, i cili ėshtė i pasur me yndyrna tė ngopura, rritet kolesteroli nė gjak. Te ēokollata lloji kryesor i yndyrnave tė ngopura ėshtė acidi stearik. Ky lloj acidi nuk ndikon nė sasinė e kolesterolit nė gjak. Kjo do tė thotė sė ata qė duan tė zvogėlojnė marrjen e yndyrnave tė ngopura, pėr tė normalizuar kolesterolin mund tė konsumojnė lirisht ēokollatė por nė sasi tė vogla.
Mbrojtja nga sėmundjet e zemrės dhe kanceri
Kokrrat e kakaos pėrmbajnė antioksidantė, tė cilėt kanė rol nė prevencėn e disa sėmundjeve. Substancat, tė quajtura katehine, e zmadhojnė rezistencėn ndaj sėmundjeve degjenerative, siē ėshtė kanceri dhe sėmundjet e zemrės. Katehinet gjithashtu gjenden edhe tė pemėt dhe perimet, por organizmi ka nevojė edhe pėr katehine tė llojeve tė ndryshme, siē janė ato qė gjenden te ēaji dhe ēokollata. Nė krahasim me ēajin, pėrmbajtja e antioksidantėve te ēokollata ėshtė mė e madhe. Ēokollata, veēanėrisht ēokollata e errėt, ėshtė burim i shkėlqyeshėm i katehineve. Ekzistojnė dėshmi se kakaoja ndihmon nė prevenimin e oksidimit tė kolesterolit nė gjak dhe zvogėlon tendencėn pėr ngjizjen e gjakut (tromboza). Megjithatė, qė tė thuhet se a ndikon kakaoja te zemra, nevojitėn mė shumė dėshmi. Nė pėrgjithėsi, bazuar nė hulumtimet e deritanishme, nuk ėshtė vėrtetuar ndikimi i antioksidantėve nė prevencėn e sėmundjeve tė zemrės.
Kakaoja kundrejt ēokollatės
Nėse doni ta zmadhoni konsumimin e antioksidantėve dhe njėkohėsisht konsumimi i kalorive nė tėrėsi tė jetė i ulur, provoni tė pini kakao nė vend qė tė hani ēokollatė, pasi pėrmbajtja e yndyrnave tė kakaoja ėshtė mė e ulėt. Ēaji gjithashtu pėrmban kafeinė (edhe pse jo aq shumė sa kakaoja dhe ēokollata), por nuk pėrmban yndyrna. Pėr kėtė arsye, ēokollatėn nuk mund ta cilėsojmė si ushqim tė shėndoshė, sepse ajo pėrmban dhe komponentė tė tjerė, tė cilėt potencialisht janė tė padėshiruara nėse konsumohen nė sasi tė mėdha. Nga ana tjetėr, njerėzit qė konsumojnė nė sasi tė kufizuar ēokollatėn, nuk duhet tė ndihen fajtorė pėr kėtė gjė. /tiranaobserver/