Niveli i lartė i hekurit nė gjak, edhe pse haset rrallė, mund tė shkaktojė kolaps tė plotė dhe dėmtime tė mėdha tė organizmit. Njė gjendje e tillė dėmton mėlēinė, shkakton dhembje tė nyjave, ērregullime tė punės sė zemrės, artrit, osteoporozė, e shpesh edhe kancer. Nė botė ēdo vit shėnohen edhe disa raste tė vdekjes sė fėmijėve tė helmuar me hekur.
Mjekėt thonė se niveli i lartė i hekurit nė organizėm, ėshtė po aq i rrezikshėm sa edhe mungesa e tij.
Niveli i lartė i hekurit, por edhe ai tepėr i ultė, quhen vrasės tė qetė. Ky problem mė sė shumti paraqitet te pleqtė, por edhe te fėmijėt qė kanė marrė gjak me anė tė transfuzionit. Janė edhe disa sėmundje gjenetike, kur organizmi prodhon 2-3 herė mė shumė hekur sesa qė i nevojitet.
Meqė mėlēia ėshtė organi kryesor ku ruhet hekuri, atėherė ky organ ėshtė i pari qė dėmtohet nga sasitė e tepėrta tė hekurit nė gjak. Me kėtė rast rritet edhe rreziku pėr kancer tė mėlēisė. Personat qė kanė nivel tė rritur tė hekurit nė organizėm, kanė lėkurė ngjyrė bronzi. Te meshkujt, njė gjendje e tillė mund tė shkaktojė edhe impotencė.
Njėra ndėr metodat mė tė mira tė mjekimit kur bėhet fjalė pėr nivel tė lartė tė hekurit, ėshtė derdhja e gjakut, apo si quhet nė mjekėsi, flebotomia, apo edhe dhėnia vullnetare e gjakut.
Duhet bėrė disa analiza tė sofistikuara pėr ta konstatuar se a keni nivel tė lartė tė hekurit, apo tė ultė. /albeu.com/