Bėhet fjalė pėr njė pemė e cila konsumohet shumė, sidomos nė vendet arabe dhe islame Nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, fruta, gjethet, degėt. Fruta e hurmės ėshtė e shijshme dhe pėlqehet nga tė gjithė; pėrdoret e freskėt, e thatė, pėrgatitet reēel, marmelatė, alkool, raki dhe ėmbėlsira tė ndryshme. Fruta pėrmban rreth 17% sheqer kur ėshtė e freskėt dhe 62% kur thahet. Pėrmban vitamina A dhe C, proteina, yndyra, kripėra minerale, si hekur, sasi tė konsiderueshme taninė etj.
Hurmat kanė gjetur pėrdorim tė mire nė luftimin e sėmundjes sė anemisė, dobėsimit tė pėrgjithshėm tė organizmit pas kalimit tė ndonjė sėmundje. Nė kėto raste pėrdoret mjekimi me hurma: Ēdo ditė konsumohen 6- 15 kokrra tė tejpjekura rreth njė orė para ose pas ushqimit. Mjekimi vazhdon 15 ditė deri nė 25 ditė.
Hurmat kanė dhėnė rezultate tė mira nė luftimin e sėmundjeve tė aparatit tretės, tė cilat shoqėrohen me diarre (me tė dala tė shpeshta jashtė). Mjekimi me hurma u bėn mire edhe atyre qė vuajnė nga diarreja kronike. Edhe mjaft tė sėmurė nga gjėndra tiroide (fryrja e gushės), kanė pasur pėrmirėsime tė dukshme pas pėrdorimit me bollėk nė racionin ditor tė frutave tė hurmės. Farat e hurmės kanė gjetur pėrdorime nė dhimbjet shumė tė forta tė barkut. Pėr kėtė kėshillohet: Merren 20-30 gram fara dhe pasi shtypen e shtrydhen, lėngu i pėrfituar zihet pėr 20-30 sekonda dhe pihet i ngrohtė. /albeu.com/