Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Qė mamatė apo bashkėshortėt tė mos vuajnė nga dhimbjet e trupit, apo lodhja nervore, mirė ėshtė mos ti shqetėsojmė qė tė mos vuajnė mė vonė.
Gratė janė ato qė vuajnė mė shumė nga lodhja nervore, nga dhimbjet e trupit, nga pagjumėsia, nga humbja e qetėsisė dhe rritja e nivelit tė stresit.
Ēdo ditė njerėzit normalė apo pacientė ankohen pėr dhimbjen e trupit, pagjumėsi, lodhje mė tepėr nė mėngjes se nė darkė, mungesė dėshire e aktivitetesh si nė punė, ashtu edhe gjatė ditės. Zakonisht mjeku nė vizitėn e parė do tė thoshte qė kjo ėshtė lodhje nervore, por sipas Shoqatės Shqiptare tė dhimbjes, kjo quhet fibromialgji.
Nė vendin tonė, rreth 30% e femrave dhe 7-15% e meshkujve ankohen nga kjo lloj dhimbje, tha kreu i Shoqatės Shqiptare tė Dhimbjes, Apostol Vaso.
Sipas tij, dhimbja eropatike shkaktohet nga vuajtja nervore. Nė institucionet tona shėndetėsore, mjeket, qė nuk e kanė bėrė nė shkollė kėtė si lėndė, pėrshkruajnė preparatet klasike si analgine, morfine etj., pėr trajtimin e saj, ndėrsa i sėmuri, edhe pse i merr kėto ilaēe, pėrsėri ndjen dhimbje.
Ka dy lloj dhimbjesh: akute, qe vjen si rezultat i njė dėmtimi indor, si dhe ajo kronike, qė vazhdon dhe pas shėrimit dhe ka njė karakteristikė, qė ėshtė aspekti kohor.
Nė rast se njė dhimbje zgjat dy-tre muaj, ajo tenton tė kaloje nė dhimbje kronike dhe nuk ėshtė me njė simptome, por njė sėmundje. Ne 2001, Federata Evropiane e Dhimbjes e ka deklaruar kėtė si njė problem madhor nė shėrbimin shėndetėsor te tė gjithė Evropės dhe qė prej atėherė janė bėrė hapa tė mėdha nė futjen e trajtimit tė dhimbjes nė sistemin shėndetėsor si specialitet me vete. Viti 2009 ėshtė viti i dhimbjes se kancerit, ndėrsa nė tė gjithė boten po ndėrmerret njė fushatė pėr kėtė dhimbje, si dhe pėr atė tė fibromialgjise.
Aktualisht, institucionet ndėrkombėtare pėrllogaritin dhimbjen si problemin me te madh si ne aspektin e uljes se performances, ashtu dhe nė atė te invaliditetit. (Nga agjencitė)
Gratė janė ato qė vuajnė mė shumė nga lodhja nervore, nga dhimbjet e trupit, nga pagjumėsia, nga humbja e qetėsisė dhe rritja e nivelit tė stresit.
Ēdo ditė njerėzit normalė apo pacientė ankohen pėr dhimbjen e trupit, pagjumėsi, lodhje mė tepėr nė mėngjes se nė darkė, mungesė dėshire e aktivitetesh si nė punė, ashtu edhe gjatė ditės. Zakonisht mjeku nė vizitėn e parė do tė thoshte qė kjo ėshtė lodhje nervore, por sipas Shoqatės Shqiptare tė dhimbjes, kjo quhet fibromialgji.
Nė vendin tonė, rreth 30% e femrave dhe 7-15% e meshkujve ankohen nga kjo lloj dhimbje, tha kreu i Shoqatės Shqiptare tė Dhimbjes, Apostol Vaso.
Sipas tij, dhimbja eropatike shkaktohet nga vuajtja nervore. Nė institucionet tona shėndetėsore, mjeket, qė nuk e kanė bėrė nė shkollė kėtė si lėndė, pėrshkruajnė preparatet klasike si analgine, morfine etj., pėr trajtimin e saj, ndėrsa i sėmuri, edhe pse i merr kėto ilaēe, pėrsėri ndjen dhimbje.
Ka dy lloj dhimbjesh: akute, qe vjen si rezultat i njė dėmtimi indor, si dhe ajo kronike, qė vazhdon dhe pas shėrimit dhe ka njė karakteristikė, qė ėshtė aspekti kohor.
Nė rast se njė dhimbje zgjat dy-tre muaj, ajo tenton tė kaloje nė dhimbje kronike dhe nuk ėshtė me njė simptome, por njė sėmundje. Ne 2001, Federata Evropiane e Dhimbjes e ka deklaruar kėtė si njė problem madhor nė shėrbimin shėndetėsor te tė gjithė Evropės dhe qė prej atėherė janė bėrė hapa tė mėdha nė futjen e trajtimit tė dhimbjes nė sistemin shėndetėsor si specialitet me vete. Viti 2009 ėshtė viti i dhimbjes se kancerit, ndėrsa nė tė gjithė boten po ndėrmerret njė fushatė pėr kėtė dhimbje, si dhe pėr atė tė fibromialgjise.
Aktualisht, institucionet ndėrkombėtare pėrllogaritin dhimbjen si problemin me te madh si ne aspektin e uljes se performances, ashtu dhe nė atė te invaliditetit. (Nga agjencitė)
