Fjetja e paktė apo e tepėrt mund ta ērregullojė rrjedhėn e mendimeve dhe ta plakė trurin pėr shtatė vjet mė shumė. Gjumi mė i shkurtėr se gjashtė orė ose mė i gjatė se tetė orė gjatė natės ndikon nė proceset njohėse dhe i ērregullon aftėsitė vlerėsuese dhe vokabulare. Shkencėtarėt paralajmėrojnė se fjetja e ērregullt mund tė jetė nxitės i sėmundjeve mendore, ndėrsa mund tė konsiderohet fajtor edhe pėr vdekjen e hershme.
Shkencėtarėt nė Universitetin e Londrės kanė treguar se ērregullimet e gjumit gjatė moshės sė mesme, mė vonė mund ti dėmtojnė aftėsitė njohėse. Kėtė pėrfundim e kanė arritur nėpėrmjet testeve qė kanė pėrcaktuar kujtesėn, vlerėsimin, vokabularin, aftėsitė e zėrit dhe aftėsitė e pėrgjithshme njohėse.
Nga shtatė deri nė tetė pėr qind e atyre qė kishin fjetur mė shumė se tetė orė gjatė natės, kishin pasur rezultate tė kėqija nė tė gjitha testet e pėrmendura.
Njė e katėrta e femrave dhe 18 pėr qind e meshkujve pjesėmarrės nė studim, tė cilėt kishin fjetur mė pak se gjashtė orė, kishin vėshtirėsi me vlerėsimin dhe aftėsitė vokabulare.
Shkencėtarėt thonė se shtatė orė gjumė janė tė domosdoshme pėr funksionimin normal dhe pėr jetė tė shėndetshme. Fjetja mė e shkurtė ose mė e gjatė ndikon nė shumė aspekte jetėsore, sidomos nė koncentrim, mėnyrė tė shprehjes, vlerėsim dhe nė kohė tė reagimit. /ikub/