nga Tesa 22/12/2012, 16:23
Ka fjalė, qe te thėna nė kohėn e duhur, janė mė tė dobishme se sa ndonjė ilaē. Pėr kėtė arsye ne ...duhet tė mendohemi mire pėrpara se tė flasim, .pėr atė qė ne duhet tė themi, sepse fjala e dale njehere nga goja , nuk mund tė rihyje serisht ..
Le tė kujtojmė se fjalėt kanė pasoja, dhe bėjnė qe te ndodhin gjera. Sepse fjalėt mund tė jenė gurė , ose perkedhelje per shpirtin. Ka fjalė qė janė dritare, dhe tė tjera qė janė si muri. Le tė kujtojmė se perpara se te flasin fjalet, ne flasim me sy, gjeste dhe trup. Dėgjimi ėshtė njė mėnyrė e tė folurit, sepse ndonjėherė komunikojmė duke dėgjuar mė shumė se duke folur. Duhet gjetur menyra qe tė mos shprehim fjalė per tė cilat ne mund tė pendohemi, dhe mos ndjejme asnjehere keqardhje pėr fjalėt e pashprehura. Dhe mos hapim gojėn, nėse ajo qė ne kemi pėr tė thėnė, nuk ėshtė mė i mirė se heshtja. Sepse edhe heshtja flet, dhe nganjėherė ka shumė pėr tė thėnė.
(Agostino Degas)