Vuani nga dhembjet e shpinės dhe duket se kjo gjendje ėshtė bėrė e paevitueshme. Ndonjėherė edhe palestra apo ushtrimet nuk ju bėjnė efektin e duhur.
Qėndrimi nė kompjuter me orė tė tėra jua shton dhembjet. Por ēfarė duhet tė dini mė konkretisht? Si duhet tė ushtroheni?
Nė ditėt e sotme janė tė shumtė personat qė vuajnė nga dhembjet e shpinės. Instruktorėt e palestrave kėshillojnė qė persona me probleme tė tilla ti ushtrojnė ato duke qėndruar ulur, por a ėshtė kjo mėnyra mė e mirė?
Pėrsa i pėrket kėtij sektori, teoritė e bazuara nė eksperiencat e gjithėsecilit prej nesh janė tė shumta, por teoria shkencore ėshtė njė e vetme. Le tė shohim atėherė se ēfarė thotė shkenca.
Fortėsia e shtyllės kurrizore varet nga numri i lakoreve qė ajo ka.
E parė nė njė plan anėsor, shtylla kurrizore ka tre lakore, dhe ēdo njeri qė ka njė shtyllė kurrizore tė tillė ka njė rezistencė mjaft tė madhe, ndėrsa zhdukja e njėrės prej kėtyre lakoreve ēon nė njė humbje mjaft tė madhe tė rezistencės.
Ēfarė ndodh kur ne ulemi?
Anatomikisht, pjesa fundore e shtyllės kurrizore ėshtė e lidhur me legenin dhe nė kėtė mėnyrė varet nga ēdo lėvizje e tij. Kur ulemi forma e zakonshme e shtyllės kurrizore ndryshon
dhe pėr pasojė nga tre lakore qė ajo ka nė gjendje tė lirė kalon nė dy, duke i ulur njėkohėsisht edhe rezistencėn e saj. Njė situatė e tillė ėshtė padiskutim fiziologjike, por a e imagjinoni dot njė situatė tė tillė mė njė peshė sipėr kokės?
Nė njė rast tė tillė rezistenca e shtyllės kurrizore do tė ulej akoma edhe mė shumė, nga 2 lakore nė njė tė vetme.
Me kaq sa u tha mė sipėr jeni akoma tė bindur, se ushtrimet janė mė mirė qė tė zhvillohen duke qėndruar ulur sesa nė kėmbė?
Pa pėrmendur pastaj rastet kur ushtrime tė caktura kėrkojnė ngritjen e kėmbėve, qė janė vėrtet tepėr tė vėshtira pėr tu zhvilluar duke qėndruar ulur.
Por kjo nuk do tė thotė qė tė gjithė duhet ti zhvillojmė ushtrimet nė kėmbė, sepse gjithēka varet nga personi qė po e kryen njė ushtrim tė tillė. Pėr kėtė arsye mund ti ndajmė njerėzit nė dy kategori: ipo dhe iper iperlordotici.
Si duhet tė veprojnė kėta persona?
Persnonat ipolordotici ose ata qė kanė njė shtyllė kurrizore me mė pak se tre lakore pėr pasojė me mė pak rezistencė u duhet tė kufizojnė disi oraret e tyre nė palestėr.
Kjo do tė thotė qė nėse ata duan tė praktikojnė palestrėn duhet tė kryejnė ushtrime tė pėrshtatshme pėr fizikun e tyre. Ndėrsa personat Iperlordotici janė e kundėrta e Ipolordotici.
Kėta kanė njė shtyllė kurrizore shumė tė lakuar e cila i jep njė rezistencė mė tė lartė. /Ikub/