Vajrat eterikė tė pėrftuar nga bimė tė ndryshme kanė dhėnė rezultate tė mira nė kurimin e disa sėmundjeve. Kėto vajra bimorė janė tė pasur me shumė lėndė ushqyese dhe kuruese dhe nė sajė tė pėrbėrjes sė tyre kanė specifikat e veta nė trajtimin e sėmundjeve. Mė poshtė paraqiten vajrat eterikė tė nxjerrė nga shtatė bimė dhe pemė tė njohura, tė cilėt kanė gjetur njė pėrdorim tė gjerė nė mjekėsinė popullore. Pėrveē rėndėsisė qė kanė vajrat eterikė nė organizmin e njeriut, ju do tė njiheni edhe me mėnyrėn e pėrdorimit dhe pėrgatitjes sė tyre.
Vaji i trėndafilit tė egėr
Jo vetėm frytet e bimės, por edhe vaji qė nxirret prej gjetheve tė saj ndihmon nė kurimin e sėmundjeve. Rezultate tė shkėlqyera vaji i trėndafilit tė egėr jep nė shqetėsimet e tėmthit dhe rrit sasinė e lėngut nė tė. Gjashtė deri nė shtatė pika tė vajit hidhen nė gjysmė gote me ujė dhe pihet ēdo mėngjes. Vaji kėshillohet tė pėrdoret edhe nė qetėsimin e dhimbjeve te femrat. Shumė i rėndėsishėm ėshtė vaji i bimės nė shėrimin e plagėve kur shoqėrohen me hemorragji. Nė pėrbėrje tė vajit ekziston njė substancė qė mundėson mpiksjen e gjakut dhe ndalon hemorragjinė. Nė kėto raste lyerja e plagės tri herė nė ditė ėshtė shumė e rėndėsishme. Trėndafili i egėr ose Rosa canina, siē quhet nė latinisht, ėshtė njė bimė qė mund tė gjendet kudo ku ka shkurre dhe ka njė pėrhapje tė gjerė nė tė gjithė vendin. Kjo bimė mund tė lulėzojė vetėm njė herė nė vit nė muajin qershor. Frytet e saj janė tė vetmet pjesė tė bimės qė shėrbejnė pėr kurimin e sėmundjeve.
Vaji i lajthisė
Frutat e lajthisė pėrmbajnė rreth 60 pėr qind vaj, albuminė dhe pak sheqerna. Thelbi i saj ėshtė i pasur nė kripėra minerale si dhe vitamina A, B1, B5, C, PP etj. Nga druri i lajthisė nxirret njė vaj eterik, qė pėrdoret kundėr dhimbjeve tė dhėmbėve; pėr kėtė do tė mjaftonin disa pika mbi dhėmbin e sėmurė. Gjithashtu, ky vaj ka dhėnė rezultate tė mira pėr luftimin e krimbave askaride. Me pėrdorim tė jashtėm jep efekt kundėr thumbimeve tė insekteve. Lajthitė pėrdoren me rezultate tė mira dhe rekomandohen pėr organizma tė dobėsuar dhe anemikė, si dhe pėr gratė me barrė. Nuk kėshillohet pėrdorimi i lajthive pėr ata qė vuajnė nga stomaku dhe nga dispepsia (tretje me vėshtirėsi e ushqimit dhe me dhimbje tė aparatit tretės.) Lėvorja e rrėnjės ka veti antipiretike. Pjalmi i luleve ėshtė pėrdorur kundėr epilepsisė (sėmundjes sė tokės). Gjethet e lajthisė kanė veprim qetėsues nė dhimbjet dhe infeksionet e zorrėve dhe pėrdoren kundėr diarresė, meqenėse ato pėrmbajnė lėndė tanike.
Vaji i ullirit
Nė mjekėsinė popullore vaji i ullirit pėrdoret gjerėsisht pėr vlerat e larta dietike dhe mjekėsore. Vaji i ullirit me ngjyrė, aromė dhe erė specifike, nė tė cilėn janė tė ruajtur vitaminat me rėndėsi, acidet yndyrore esenciale dhe antioksidantėt, posedon njė rol tė madh. Pėr ēdo pikė tė vajit tė ullirit i marrim mbi 30 pėrbėrės, tė cilėt na mbrojnė nga sėmundjet e zemrės, mplakja e hershme dhe shumė sėmundje tjera. Ai pėrmban acide yndyrore tė pangopura, mė sė tepėrmi acidit oleinik, i cili pėrmban 55-83 pėr qind tė acideve yndyrore tė pėrgjithshme, tė cilėt nė mėnyrė pozitive veprojnė nė metabolizmin e yndyrave nė mėlēi, rregullojnė kolesterolin, e mbrojnė zemrėn, gjė qė pakėson mundėsinė e prekjes nga sėmundjet e ngurtėsimit tė enėve tė gjakut, infarkt, tromboza dhe rregullojnė tensionin e gjakut. Pėr kėtė vaji i ullirit nuk duhet ti mungojė dietės suaj ditore. Vaji i ullirit tretet mirė dhe rekomandohet pėr sėmundjet e mėlēisė, ėshtė qetėsues dhe pakėson dhimbjet. Ndihmon nė nxjerrjen e gurėve tė fshikėzės sė tėmthit. Edhe nė krizat e veshkave, vaji i ullirit qetėson dhimbjet dhe lehtėson rėnien e gurėve nga veshkat. Nė mjaft raste ka dhėnė rezultate tė mira kundėr ulcerės sė stomakut.
Vaji i arrave tė kokosit
Vaji i arrave tė kokosit ėshtė njė shpresė e re pėr tė gjithė ata persona qė vuajnė nė ditėt e sotme nga hipotiroidja, pra funksioni i ulėt i tiroides. Nuk mund tė kuptohen lehtė problemet qė shfaq hipotiroidja, por nė momentin kur njė person qė vuan nga kjo sėmundje fillon tė trajtohet mė vajin e arrės sė kokosit, e vė re shumė lehtė ndryshimin qė ndodh nė gjendjen e tij shėndetėsore. Pėrdorimi i vajit tė arrave tė kokosit nė kėmbim tė atyre ushqimeve qė pėrmbajnė sasi tė larta yndyrash dhe karbohidratesh, si sheqeri, patatet, apo ushqime tė tjera me indeks tė lartė glicemie, shfaq njė diferencė tė dallueshme nė balancimin hormonal, stabilizimin e trupit dhe energjinė e pėrgjithshme trupore. Problematike ėshtė gjendja kur tiroidja ka shfaqur probleme tė hershme dhe nuk ėshtė bėrė asnjė pėrpjekje pėr tė rregulluar funksionin e saj. Pasi edhe pse ėshtė e shėrueshme dhe e trajtueshme, mbetet njė sėmundje qė duhet trajtuar pėr njė kohė mė tė gjatė, sesa nė rastet kur trajtimi bėhet nė njė fazė tė hershme. Por trajtimi me vajin e arrave tė kokosit dhe duke zbatuar njė dietė tė shėndetshme kėto simptoma mund tė reduktohen.
Vaji i hudhrės
Thelpinjtė e hudhrės pėrmbajnė fitoncide qė pėrbėhen nga vajrat eterikė dhe derivatet e sulfuruara (si alicinė, alininė etj.), tė cilat kanė veti tė vrasin mikrobet ose tė ndalojnė zhvillimin e tyre; nė sasi tė vogla, hudhra pėrmban edhe acid nikotinik, vitaminė A, B, C, biotinė, sheqerna, mucilagje, pektina, proteina, yndyra, enzime tė ndryshme, si dhe lėndė radioaktive dhe jod. Hudhra gjen njė pėrdorim tė gjerė nė sėmundjet e aparatit tretės (stomak-zorrė); ajo qetėson spazmat (ngėrēet) e zorrėve, dezinfekton aparatin tretės dhe vret ose ndalon zhvillimin e mikrobeve patologjike qė sjellin ērregullime nė veprimtarinė e aparatit tretės. Ndihmon nė normalizimin e prodhimit tė lėngjeve tretėse dhe shton prodhimin e tėmthit. Pėrdoret kundėr parazitėve tė zorrėve (kundėr oksiureve); ndihmon nė zhdukjen e gazeve. Nė sajė tė jodit qė pėrmban, hudhra pėrdoret pėr uljen e tensionit (tė ngritur tė gjakut), kundėr sklerozės (dėmtim tė artereve tė mėdha e mesatare qė karakterizohet nga grumbullimi i kolesterolit dhe materialit lipoid nė shtresėn e brendshme tė tyre); pėrdoret edhe kundėr shtrėngimeve tė zemrės. Hudhra pėrdoret edhe nė sėmundje tė aparatit tė frymėmarrjes. Vajrat eterikė, duke u eliminuar nėpėrmjet frymėmarrjes, nga njėra anė vrasin mikroorganizmat qė ndodhen nė rrugėt pėrkatėse dhe, nga ana tjetėr, ndihmojnė nė nxjerrjen e gėlbazės. Nė sajė tė antibiotikėve qė pėrmban, hudhra pėrdoret edhe pėr parandalimin e infeksionit dhe pėr mjekimin e plagėve tė infektuara.
Vaji i sherbelės
Sherbela rritet kryesisht nė shpate gėlqerore, nė kullota, nga zona e ulėt e deri nė atė sub-alpine. Gjethet e saj pėrmbajnė vaj esencial 2 pėr qind, saponinė, alkaloide, lėndė regjėse, rrėshirė. Vaji esencial pėrbėhet nga 40-47 pėr qind tujon, borneol, cimol, kamfor, pinen, dipenten, linalool. Nė gjethe janė gjetur edhe acid fumarik, glukozė dhe pentozė, vitamina B1 e C, lėnda e hidhur e quajtur pikrosalvinė, fitoncide me veti baktericide, enzimė. Nė mjekėsi ekstrakti i fituar nga gjethet, pėrdoret si mjet pėr pakėsimin e djersės. Ai merret nė formė ekstrakti tė lėngėt njė deri tre gram nė ditė, nė formė infuzi katėr lugė kafeje. Ndėrsa ēaji i pėrftuar nga zierja e bimės pėrdoret pėr pastrimin e gjakut, kundėr djersitjes gjatė natės. Pėrqindje mė e lartė vaji esencial nga gjethet e sherbelės mjekėsore mund tė pėrfitohet para lulėzimit tė saj.
Vaji i farės sė zezė
Fara e zezė pėrmban vaj acidik tė pangopur, vaj me eter, vitamina dhe njė sėrė substancash tė tjera tė domosdoshme pėr organizmin. Tashmė ėshtė vėrtetuar se vaji acidik i pangopur qė pėrmban fara e zezė ndikon pozitivisht mbi metabolizmin e trupit, rrit imunitetin dhe ndalon alergjinė. Veēoritė e vajrave acidikė tė pangopur: Ndihmojnė metabolizmin e trupit; nevojiten nė rritjen, zhvillimin dhe rinovimin e qelizave; ndihmojnė nė zhvillimin e hormoneve dhe nė formimin e njė sistemi nervor dhe hormonal-mbrojtės tė shėndetshėm; pengojnė shtimin e substancave qė dėrgojnė sinjale alergjike; ndalojnė qelizat mbrojtėse (imunitare) tė punojnė mė shumė se ēduhet; kolesterolin nė gjak e kthejnė nė nivelet normale; pengojnė bllokimin e damarėve duke rregulluar strukturėn e tyre dhe njėkohėsisht shpejtėsinė e qarkullimit tė gjakut; ulin tensionin dhe reduktojnė rrezikun e ashpėrsimit tė damarėve dhe infarktit nė zemėr; ndihmojnė nė pėrmirėsimin e shpejt tė plagėve. Trupi i njeriut nuk i prodhon kėto vajra dhe ėshtė i detyruar ti marrė nga jashtė, 1 gram vaj i farės sė zezė ėshtė i mjaftueshėm pėr nevojat ditore.
Vajrat me eter si nigellon dhe alfa-pinen zgjerojnė rrugėt e frymėmarrjes, lehtėsojnė kollitjen, pengojnė qelbėzimin dhe ndalojnė dhimbjen. Nėse pėrdoren rregullisht ulin sheqerin nė gjak. /ikub/