BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    10 veprime qė e ndihmojnė zemrėn dhe 10 tė tjera qė e dėmtojnė atė!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    Buzqeshje 10 veprime qė e ndihmojnė zemrėn dhe 10 tė tjera qė e dėmtojnė atė!

    Mesazh nga LePuRuShJa 9/11/2012, 12:17

     10 veprime qė e ndihmojnė zemrėn dhe 10 tė tjera qė e dėmtojnė atė! Images

    10 kėshilla pėr tė pasur njė zemėr tė shėndoshė

    1. Lėre duhanin.
    Tė lėsh duhanin ėshtė gjėja e vetme mė e rėndėsishme qė njeriu mund tė bėj pėr tė jetuar mė gjatė. Nėse jeni duhanpirės ju keni gjasa dy herė mė shumė tė keni sulm nė zemėr se sa jo duhanpirėsit. Dhe nė momentin qė ndaloni tė pini duhan rreziku i sulmit nė zemėr fillon tė zvogėlohet. Pra, MOS PI DUHAN, HA BANANE!

    2. Zvogėlo marrjen e kripės.
    Kripa e tepėrt shkakton rritjen e presionit tė gjakut, gjė qė rrit rrezikun e zhvillimit tė sėmundjeve koronare tė zemrės. Rri larg ushqimeve tė kripura dhe shikoj gjėrat para se t’i blesh nėse kanė pėrmbajtje tė lart tė kripės. E ndoshta edhe gjėrat qė na duken tė shėndetshme kanė sasi tė lart tė kripės kėshtu qė shiko pėrmbajtjen e tyre.

    3. Kontrollo dietėn.
    Njė dietė e shėndetshme ju ndihmon tė zvogėloni rrezikun e zhvillimit tė sėmundjes sė zemrės dhe gjithashtu mund tė ju ndihmoj tė rrisni mundėsinė e mbijetimit tė sulmit tė zemrės. Duhet tė provoni tė keni dietė tė balancuar qė pėrmban sasi tė mėdha frutash dhe perimesh, peshk, dhe ushqimet sikur buka e zezė apo e plotė, pasta dhe oriz. Rri larg ushqimeve sikur biskota, tortat, brumėrave tė ndryshme, produkteve tė qumėshtit qė janė me doze tė lartė tė yndyrės se ngopur (saturated) dhe sheqerit.

    4.Monitoro alkoolin.
    Shumė alkool mund tė dėmtojė muskujt e zemrės, rrit shtypjen e gjakut dhe shpien nė shtim tė peshės. Pirja nga qejfi rrit rrezikun e sulmit nė zemėr kėshtu qė ju duhet tė pėrqendroheni tė kufizoni pirjen e alkoolit nė njė apo dy gote nė dite.

    5. Bėhu aktiv/e.
    Zemra ėshtė muskul dhe i duhet stėrvitja pėr tė qenė nė formė qė me secilėn rrahje tė mund tė pompoj gjak nė mėnyrė efikase nė gjithė trupin tuaj. Ju duhet tė synoni tė stėrviteni intensivisht sė paku pėr 30 minuta nė ditė. Nėse kjo ju duket shume, fillo ngadalė dhe gradualisht shko duke u ngritė. Tė jesh nė formė apo fit – siē thonė anglisht – jo vetėm qė ndihmon shėndetin fizik tuaj, por, gjithashtu, pėrmirėson edhe shėndetin mental dhe mirėqenien tuaj.

    6. Kontrollo peshėn.
    Numri i njerėzve qė janė mbipeshe po ngrihet shpejt dhe gati gjysma e popullatės sė rritur ėshtė me mbipeshė. Tė bartėsh me vete peshė ekstra nė masė tė madhe ndikon nė shėndetin tuaj dhe rrit gjasat pėr gjendje jete kėrcėnuese sikur sėmundjet koronare tė zemrės dhe diabeti. Nėse jeni mbipeshe apo i trashė fillo ngadalė me ndryshime nė atė se ēka hani dhe provoni tė bėheni mė aktive.

    7. Kontrollo shtypjen e gjakut dhe nivelet e kolesterolit.
    Sa mė e lartė shtypja e gjakut aq mė e shkurtė ėshtė jeta juaj. Njerėzit me shtypje tė lartė tė gjakut kanė gjasa shumė mė tė mėdha tė sulmit nė zemėr dhe goditjes (pikės ne tru). Nivelet e larta tė kolesterolit nė gjak – tė prodhuara nga mėlēia nga yndyrat e ngopura – mund tė shpien nė depozitim tė yndyrave nė arterie dhe kėshtu rrisin rrezikun pėr sėmundje koronare tė zemrės, goditjes dhe sėmundjeve tė tjera qė prekin qarkullimin e gjakut. Ju mund tė ndihmoni veten duke e zvogėluar nivelin e kolesterolit me stėrvitje dhe duke ngrenė ushqime me shumė fibėr sikur fasulet, perime bishtajore, arrat, shumė fruta dhe perime.

    8. Mėsohu tė menaxhosh nivelet e stresit.
    Nėse e shihni se gjerat po ju bien mbi kokė, ju ndoshta dėshtoni tė hani si duhet, pini shumė duhan dhe alkool dhe kėto mund tė rrisin rrezikun e sulmit nė zemėr. Mėso tė menaxhosh stresin kur ju duket se gjithēka po shkon mbrapsht. Provo te meditosh. Meditimi njihet nė tėrė botėn si qetėsues dhe bari mė i mirė ndaj stresit.

    9. Kontrollo historinė e familjes.
    Nėse njė i afėrm i juaji ėshtė afėr zhvillimit tė sėmundjes koronare tė zemrės nga pirja e duhanit, shtypja e lartė e gjakut, kolesterol tė lartė, mungesės sė aktivitetit fizik, mbipesha dhe diabeti, atėherė edhe ju mund tė jeni nė rrezik.

    10. Sigurohu qė i njihni sinjalet e sėmundjes koronare tė zemrės.
    Shtrėngim apo siklet nė gjoks, qafė, krahė apo stomak tė cilat vinė kur mundohesh nga ndonjė punė e rėndė dhe ikin kur je i pushuar mund tė jenė shenjat e para tė anginės, e cila mund tė tė shpie deri te sulmi nė zemėr nėse nuk trajtohet.

    10 zakone nė jetė qė e dėmtojnė zemrėn

    Sėmundjet kardiovaskulare, mbeten nė botė, ndėr shkaqet kryesore tė vdekjeve. Dhe arma e vetme pėr ta zbutur kėtė prirje negative, ėshtė parandalimi i tyre. Por si mund tė realizohet ai? Do tė mjaftonin nė fakt, vetėm qė tė ndalonim 14 zakone tė kėqija gjatė jetės. Dhe kėshtu, zemrėn nuk do ta bėnim copė-copė…

    1) Tė acarohemi.
    Tė qenit agresiv dhe nervoz, paraqesin rrezik pėr fryrje tė arterieve nėpėr tė cilat kalon gjaku, duke u kthyer kėshtu nė rrezik ekspozimi ndaj problemeve mė tė rėnda kardiovaskulare.

    2) Tė hash shumė salsiēe.
    Tė hash shumė salsiēe nė jetė, rrit me nivelin prej 42% goditjet e zemrės dhe sėmundjet e qarkullimit tė gjakut. Kėtė e mbėshtet, njė studim i kryer nė Universitetin e Harvardit.

    3) Tė mėrzitesh.
    Sipas studiuesve britanikė nė Universitetin “College” nė Londėr, njerėzit tė cilėt thonė se janė tė mėrzitur me jetėn e tyre, e kanė dy herė mė tė lartė rrezikun pėr tė vdekur nga njė infarkt nė zemėr, sesa ata me kėnaqėsi tė lartė nga jeta.

    4) Tė flesh mė pak se 5 orė.
    Studentėt e Universitetit tė Morgantounit, nė Shtetet e Bashkuara, gjetėn se duke fjetur shumė (9 orė apo mė shumė), ose shumė pak (5 orė ose mė pak ) shumėfishon rrezikun e sėmundjeve kardiovaskulare. Nė veēanti, ata qė zakonisht nuk i kalojnė 5 orė gjumė, e dėmtojnė zemrėn mė shumė se dy herė nga tė tjerėt. Rreziku rritet sidomos nė rastin e grave dhe tė moshuarve.

    5) Tė shohėsh shumė TV.
    Tė qėndrosh pėr disa orė ulur para ekranit tė vogėl, rrit rrezikun e tė paturit e njė goditje apo sulm nė zemėr, madje edhe nė qoftė se ju bėni aktivitet tė rregullt fizik. Kjo pasi, kur trupi ėshtė joaktiv, nė fakt, ka tendencė pėr tė grumbulluar kolesterolin dhe sheqerin nė gjak.

    6) Tė jesh pesimist.
    Njerėzit optimistė kanė mė pak gjasa pėr t’i zhvilluar sėmundjet e zemrės, se sa ata qė kanė tendencė tė jenė tė lumtur. Kjo sipas njė studimi amerikan tė fundit. “Kush nuk ka qėndrim pozitiv, – pohon Karina Davidson, e cila udhėhoqi studimin, – ka 22% mė shumė gjasa tė sėmuret, se ata me optimizėm tė lartė”.

    7) Tė gėrhasėsh.
    Tė gėrhasėsh natėn, shoqėrohet me ērregullime tė frymėmarrjes gjatė gjumit, duke rritur kėshtu me 3.8 herė presionin e lartė tė gjakut, dhe 2 herė diabetin. Tė tillė tregues, mund tė pėsojnė komplikacione kardiovaskulare, tė tilla si infarkt miokardi apo goditje pectoris.

    8) Mos pėrdorni pe’ pėr tė pastruar dhėmbėt.
    Mos pėrdorni pe’ pėr tė pastruar dhėmbėt sepse kjo ndikon negativisht nė shėndetin e enėve tė gjakut.

    9) Ta ekzagjerosh me sportin.
    Gabimi mė tipik ėshtė qė tė hidhesh me turr nė sport, apo tė bėsh regjim rraskapitės nė palestėr. Sidomos, nėse e keni kaluar moshėn 40-vjeēare.

    10) Abuzimi me alkoolin.
    Njė gotė verė e kuqe ėshtė njė gur themeli i dietės mesdhetare. Megjithatė, nė qoftė se alkoolit bėhet njė zakon dhe sasia e tij rritet, kjo shoqėrohet me rrezikun e hipertensionit, kolesterolit tė lartė dhe infarktit nė zemėr./T.O/

      Ora ėshtė 15/11/2024, 16:23