Dimri ėshtė stina mė e acartė e viti, por shumė i pėrshtatshėm pėr tė fjetur. Prandaj, edhe lėkura jote mendon kėshtu. Por, temperaturat e ulta mund tė kenė efekte tė ndryshme nė organziėm, kėshtu qė ju duhet tė kujdeseni pėr organizmin tuaj.
Nė temperaturat e ulėta metabolizmi i qelizave ngadalėsohet dhe lėkura rinovohet mė me vėshtirėsi. Jo vetėm kaq, i ftohti tenton tė dobėsojė filmin hidrolipidik (barriera e mbrojtjes natyrale) dhe vepron nė shtrėngimin e kapilarėve. Nė kėtė mėnyrė nė fytyrė do tė qarkullojė mė pak gjak (pra mė pak ushqim) pėr qelizat. Pasojat kryesore janė moshidratimi, skuqja dhe kapilarėt e kuq qė fillojnė tė evidentohen.
I ftohti bėhet njė armik kritik sidomos mbas tė 40-ve. Ngadalėsimi i metabolizmit implikon edhe njė kapacitet mė tė vogėl pėr tė neutralizuar radikalet e lira, pėrgjegjėset kryesore tė plakjes. Enzimat, substancat kimike qė duhet tė na mbrojnė, nėn efektin e tė ftohtit punojnė me njė efikasitet mė tė vogėl.
Mbroji sytė dhe buzėt me njė krem specifik dhe pėrdor njė herė nė javė njė maskė hidratante mė efikase janė ato me bazė ekstrakte vegjetale tė cilat kanė edhe njė veprim antiskuqje. Vėr nė tavolinė omega 3 (sardelet dhe salmonin), yndyrnat qė fuqizojnė mbrojtjen e lėkurės, vitaminėn C (kivi, agrume, speca): veprimi i tyre antioksidues forcon kapilarėt. /Sekrete Bukurie/