Ne kemi grumbulluar pesė konceptet mė tė gabuara, tė cilat paraqiten mė poshtė.
1. Vitamina D tretet nė yndyrė, prandaj lehtė mund tė ndodhė edhe mbi-dozimi
E vėrteta qėndron se ėshtė vėshtirė tė ndodh mbi-dozimi me vitaminė D hulumtuesit tani sugjerojnė doza edhe mė tė larta ditore, nė atė qė mė parė ishte konsideruar si e rekomandueshme.
2. Rrezet e diellit apo sallonet pėr rrezitje mund tė sigurojnė sasi tė mjaftueshme tė vitaminės D pėr organizmin e njeriut
Nė disa pjesė tė Evropės, njerėzit nuk kanė mundėsi tė marrin rreze dielli me bollėk, madje edhe gjatė verės. Gjatė dimrit, kjo bėhet edhe mė se e vėrtetė, prandaj secili kėrkon pėrforcime me vitaminė D.
Ishte dėshmuar shkencėrisht se rrezatimi UV-A, i zakonshėm pėr sallonet e rrezitjes, nuk ėshtė burim i mirėfilltė i vitaminės D.
3. Tė ushqyerit dhe konsumi i rregullt i ushqimeve, sigurojnė sasitė e duhura ditore tė vitaminės D.
Veza konsiderohet si burim i pasur i vitaminės D. Ju duhet ti hani 33 vezė dhe 2-5 kg djathė pėr ta plotėsuar dozėn e nevojshme ditore tė vitaminės D. A mund ti hani tė gjitha kėto gjatė njė mėngjesi?
4. Vitamina D ėshtė e rėndėsishme vetėm nė fėmijėri.
Furnizimi i mirėfilltė me vitaminė D ėshtė i rėndėsishėm nė gjitha fazat e jetės, kurse nėnat, tė moshuarit, personat me diabet, dhe ata obezė, kanė nevojė pėr doza ditore tė shumėfishuara.
5. Vitamina D ėshtė e nevojshme vetėm pėr tė siguruar shėndetin e eshtrave
E vėrteta ėshtė se, nuk ka organ nė trupin e njeriut qė nuk ka nevojė pėr vitaminė D. Mungesa e saj ėshtė ndėrlidhur me shumė sėmundje tė zemrės dhe kardiovaskulare, tumore, dhe sėmundje auto-imune. /yllpress/