Misri pėrmban shumė pak yndyrė, ndėrsa ėshtė i pasur me niseshte, albumina dhe sheqer. Pėrmban vitamina B dhe C, thartirė folike, fosfor, kalium dhe magnez.
Me pjekje ose zierje, misri bėhet akoma mė i shėndetshėm, sepse lirohen molekulat tė cilat e mbrojnė organizmin nga ndikimet e dobėta tė radikalėve tė lirė. Kokrrat e misrit janė tė pasura me fijeza tė cilat e ulin nivelin e kolesterinės nė gjak.
Misri mbron nga kanceri, nga sėmundjet e zemrės, nga. katarakti dhe nga sėmundja e Alzhaimerit.
Misri u rekomandohet edhe shtatzėnave nė tre muajt e parė. Nė mjekėsinė popullore ėshtė i vlefshėm sidomos tufa e misrit, qė ėshtė mjet i jashtėzakonshėm pėr tajit jen e urinės si dhe mjet shumė i dobishėm dhe jo i dėmshėm pėr dobėsim (ulje tė peshės). Pėrmban shumė fijeza bimore dhe kėshtu zvogėlon rrezikun nga shfaqja e kancerit tė zorrės sė trashė.
Ēaji nga tufa e misrit pėrdoret te rastet e sėmundjeve tė rrugėve urinare, te sėmundjet e zemrės, edemat dhe reumatizmi. Nėse pėrdoret njė kohė tė gjatė, i zbėrthen gurėt dhe e qet rėrėn nga veshkat.
1 lugė e tufės sė tharė tė misrit qitet nė 3 dl ujė tė valė. Zien 3 minuta.
Pihet 3 herė nė ditė nga njė filxhan ēaj. Pėr uljen e tensionit tė gjakut: 3 lugė miell misri qiten nė 3 dI ujė tė ftohtė. Lėngu i pėrgatitur nuk duhet tė pėrzihet. Mielli lihet nė fund tė enės si telfe.
Ky lėng duhet pirė ēdo ditė, pėr njė periudhė tė gjatė kohore, ndėrsa kujt i pėlqen, mund ta shfrytėzojė nė vend tė ujit. /INFOSHQIP/