Veēanėrisht portokallet. Shpesh herė konsumimi i drithėrave, brumėrave dhe sheqerit sjell njė mbingopje tė organizmit me karbohidrate. Prandaj kėshillohet tė konsumohem frutat dhe perimet tė paziera mirė, duke qenė tė pasura me vitamina dhe betakarroten, ato janė antioksidantė tė fuqishėm qė ndihmojnė nė uljen e barkut. Pjepri, pjeshka, karota dhe kungulli janė tė pasur mė betakarroten, ndėrsa portokalli, kivi janė tė pasura me vitaminė K.
Minerali i selenit
Minerali i selenit ėshtė njė ndihmės i mirė nė luftėn kundėr kancerit, obezitetit dhe mbipeshės. Personat tė cilėt kanė tė ulėtnivelin e selenit nė gjak apo antioksidantėve tė tjerė, kanė njė bel mė tė trashė se ata persona qė kanė njė nivel mė tė lartė seleniumi. Seleniumi gjendet te shumė ushqime por ėshtė e vėshtirė tė dihet nėse konsumohen 55mcg e rekomanduara nė ditė. Kėshtu seleni gjendet tė drithėrat, djathi dhe arrat.
Proteina
Tė hani njė ushqim sa mė tė pasur me proteina ju jep shumė energji. Por konsumimi i tepruar mund tė sjellė dhe mungesė kalciumi. Ėshtė e nevojshme qė 25 pėr qind e kalorive tė merret nga proteinat. Nėse ju konsumoni 2000 kalori nė ditė 500 prej tyre duhet tė jenė proteina. Produkte tė nevojshme janė qumėshti, kosi, peshku, mishi etj.
Njė gotė verė nė ditė
Njė gotė verė nė darkė ėshtė shumė e shėndetshme, po ashtu nuk lejon tė kini njė bark tė fryrė. Studime tė ndryshme shkencore kanė treguar se njė gotė verė nė ditė ndihmon gratė pėr tė pasur njė mes tė hollė dhe njė turp perfekt.
Yndyrnat
Disa studime kanė treguar se pėr tė pasur njė trup sa mė elegant duhet tė konsumohen yndyrna tė pangopura tė gjendura te vaji i ullirit, Omega-3 i gjendur te peshku nė forma vajore, yndyrnat Omega-6 qė gjenden te vaji i misrit, te vezėt etj. Produktet tė cilat janė tė pasura me yndyrna tė shndėrruara dhe duhet tė eliminohen plotėsisht janė patatet e skuqura, dhjamėrat, etj.
Uji
Njė nga gjėrat mė tė rėndėsishme qė ne shpesh e harrojmė ėshtė uji. Ēdo njeri i rritur duhet tė pijė 1 e gjysmė deri 2 litra ujė nė ditė nė varėsi tė peshės sė tij. Jo vetėm qė trupi ka nevojė pėr ujė, por uji gjithashtu pengon shėndoshjen. Njė njeri qė pi ujė nė mėnyrė tė vazhdueshme gjatė ditės, nuk ndien shumė uri. Ngrėnia e frutave dhe e zarzavateve tė freskėta, mundėsisht tė pagatuara, pėrdorimi i kufizuar i karbohidrateve si: buka, sheqernat kthehen shpejt nė dhjamė, zgjedhja me kujdes e ushqimeve sidomos atyre tė gatuara, mėnjanimi i ushqimeve tė shpejta e tė skuqura, aktiviteti, etj. tė cilat ndihmojnė shumė nė rėnien e peshės. Pėr kėtė ėshtė e nevojshme tė dihet se cilat ushqime janė tė dobishme, neutrale, dhe cilat janė tė dėmshme pėr njė njeri nė bazė tė grupit tė gjakut qė ai njeri ka. Por uji mbetet njė nga komponentėt mė tė rėndėsishėm, qė pengon
Luleshtrydhet
Luleshtrydhet janė njė ushqim i pasur me vitaminė K, e cila i bėn kockat tė jenė tė forta.
Natriumi
Ekziston njė lidhje e fortė ndėrmjet konsumit tė natriumit dhe presionit tė gjakut. Vlerat e mėdha tė natriumit nė organizėm bėjnė qė trupi tė mbajė sasi tė tepėrta tė lėngjeve, tė cilat vėshtirėsojnė punėn e zemrės dhe ngushtojnė enėt e gjakut, duke ēuar nė rritjen e presionit tė gjakut. Natriumi ul efektivitetin e ilaēeve qė pėrdoren pėr trajtimin e presionit tė lartė tė gjakut. Ai gjendet kryesisht nė kripėn e tavolinės nė formėn e klorurit tė natriumit. Shkencėtarėt kanė gjetur se kaliumi dhe kalciumi kanė efekte pozitive nė presionin e lartė tė gjakut. Ato ofrojnė njė mbrojtje kundėr presionit tė lartė tė gjakut dhe kundėrshton efektet e natriumit. Kaliumi gjendet nė sasi tė mjaftueshme te frutat dhe perimet e freskėta. Sasi tė vogla kalciumi gjenden nė perimet me gjethe jeshile dhe nė disa lloje peshqish.
Karota
Nė trupin tonė Beta Karoteni, proteinė e cila gjendet tek karrotat ėshtė i shndėrruar nė Vitaminėn A, e cila ėshtė njė nga lėndėt ushqyese kryesore tė organizmit dhe ndihmon pėr njė shėndet sa mė tė mirė, e cila kryen funksione tė ndryshme qė lidhen me imunitetin dhe shtimin e qelizave tė trupit. Beta karoteni vepron zakonisht si njė antioksidant qė neutralizon radikalet e lira. Ajo gjendet tek frutat, perimet dhe sallatė jeshile.
Shega
Ėshtė e pasur me minerale tė cilat janė tė domosdoshme pėr organizmin tonė
Spinaqi
Konsumoni gjethet jeshile tė spinaqit, sallatės; pėr sėmundjet e zemrės dhe diabetit
Domatja
Domatja por edhe produktet qė vijnė prej saj ndihmojnė nė luftėn kundėr kancerit. Pėrbėrėsit qė ato pėrmbajnė kanė aftėsinė qė tė jenė antikanceroze dhe tė ulin rrezikun e zhvillimit tė kancerit.
Bajamet
Bajamet janė tė pasura me magnez dhe Vitaminė E, tė cilat luajnė rol nė formimin e rruazave tė kuqe tė gjakut. Tė bajamet ka pėrbėrje magnezi.
Boronicat
Boronicat pėrmbajnė njė pėrbėrės antioksidant shumė tė fuqishėm tė quajtur pterostilbene, i cili ndihmon nė uljen e nivelit tė kolesterolit dhe ruajtjen e tij nė normat e duhura. Boronicat janė tė pasura mė Vitaminė C, e cila ėshtė e pėrbėrėsi kryesor i kolagjenit dhe pėrbėn materialin strukturor te kockave tė trupit, tė lėkurės, enėve tė gjakut.
Elbi
Elbi pėrmban Potasiumim, i cili ėshtė i pėrfshirė nė shumė procese jetėsore tė trupit, duke mbajtur nėn kontroll presionin e gjakut, funksionin e zemrės dhe veshkave.
Avokadot
Efekti i avokadove vėrehet sidomos te ata persona qė vuajnė nga niveli i lartė i kolesterolit nė gjak. Avokadot janė tė pasura me magnez, i cili ėshtė i nevojshėm pėr disa nga proceset bazė tė organizmit dhe vepron nė mė tepėr se 300 reaksione biokimike.
Rrepa
Rrepat janė rrėnjė me ngjyrė tė kuqe. Efektet e rrepės janė tė ngjashme me ato tė spinaqit dhe tė dyja kėto bimė janė tė nevojshme dhe tė dobishme pėr organizmin. Rrepat pėrmbajnė folat dhe batainė, dy lėndė ushqyese tė cilat ndihmojnė nė ruajtjen e nivelit tė gjakut, rindėrtojnė arteriet e dėmtuara, zvogėlojnė rrezikun pėr sėmundjet e zemrės etj.
Lakra
Mjafton tė hash vetėm njė masė tė mjaftueshme lakre, dhe me tė ke marrė rreth 22 kalori. Lakra pėrmban pėrbėrės tė cilėt stimulojnė prodhimin e enzimave nė organizėm, tė cilat realizojnė prodhimin e radikaleve tė lira dhe reduktojnė rrezikun e kancerit. Lakra mund tė hahet ashtu siē ėshtė e freskėt, mund tė gatuhet duke u zierė mė kujdes, apo tė merret gjatė ngrėnies sė produkteve nė fast food-e.
Kanella
Kanella ndihmon nė kontrollimin e nivelit tė sheqerit nė gjak, nivelet e larta tė tė cilit pėrbėjnė rrezik pėr shfaqjen e sėmundjeve tė zemrės. Sipas studimeve u zbulua se nėse tė sėmurėt me diabet tipi-2 konsumojnė kanellė pėr 6 javė, ose vetėm ulin nivelin e sheqerit nė gjak, por edhe LDL, kolesterolin e keq.
Kumbulla e thatė
Kumbullat e thara pėrmbajnė sasi tė larta acidi neoklorogjenik dhe klorogjenik, antioksidantė qė janė veēanėrisht efektivė nė luftėn kundėr radikalit superoksid anion.
Fara kungulli
Kėto produkte qė hidhen poshtė nga kungulli janė pjesa mė e ushqyeshme e tij. Pse janė tė shėndetshme? Kapėrdimi i farave tė kungullit ėshtė mėnyra mė e thjeshtė pėr tė konsumuar magnez.
Vaji i ullirit
Vaji i ullirit me ngjyrė, aromė dhe erė specifike, nė tė cilėn janė tė ruajtur vitaminat me rėndėsi, acidet yndyrore esenciale dhe antioksidantėt, posedon njė rol tė madh. Pėr ēdo pikė tė vajit tė ullirit i marrim mbi 30 pėrbėrės tė cilėt na mbrojnė nga sėmundjet e zemrės, mplakja e hershme dhe shumė sėmundje tjera.
Vitamina B12
Vitamina B12 luan rolin kryesor nė prodhimin e AND-sė, pjesės ndėrtuese tė gjeneve nė trupin tonė dhe nė vazhdimėsinė e shėndetshme tė nervave dhe rruazave tė kuqe tė gjakut. Vitamina B12 ėshtė e lidhur me proteinat dhe ėshtė e domosdoshme pėr ecurinė normale tė organizmit tonė. Ajo gjendet nė disa ushqime tė konsumit tė pėrditshėm si: mishi, peshku, veza, kosi, qumėshti janė tė pasura me B12.
Kromi
Kromi ėshtė i nevojshėm pėr organizmin pėr tė kryer procesin e shndėrrimit tė ushqimeve nė energji tė pėrdorshme, duke ndihmuar insulinėn pėr prodhimin e glukozės. Pavarėsisht nga problemet qė sjell tepria e kromit dhe rėnia nė peshė qė shkaktohet prej tij, pėrsėri trupi ka nevojė pėr tė. Rekomandimi ditor pėr tė rriturit ėshtė 50 deri 200 mcg. Burimet mė tė mira tė kromit janė gjithė produktet e drithėrave , buka dhe cerealet, mishi, arrat, kumbullat e thata, birra dhe vera.
Vitamina K
Vitamina K ėshtė e pėrdorur nga trupi pėr tė prodhuar veshjen e proteinave. Disa prej tyre pėrdoren pėr tė krijuar faktorėt tė cilėt ndikojnė nė mpiksjen e gjakut nė raste kritike plagosjesh duke mos lejuar rrjedhjen e gjakut. Sasia e rekomanduar ditore e Vitaminės K ėshtė 90 mikrogram pėr femrat dhe 120 mikrogram pėr meshkujt. Fatmirėsisht mungesa e Vitaminės K ėshtė shumė e rrallė. Vitamina K gjendet te lakra jeshile, spinaqi, brokoli, sallatat jeshile, vaji I sojės, vaji I ullirit dhe domatja.
Potasiumi
Potasiumi ėshtė i pėrfshirė nė shumė procese jetėsore tė trupit, duke mbajtur nėn kontroll presionin e gjakut, funksionin e zemrės dhe veshkave, kontraktimin e muskujve, si dhe nė procesin e tretjes. Ushqimet tė cilat pėrdoren nė gjendjen e tyre origjinale janė mė tė shėndetshme kėshtu duhet tė pėrzgjidhen ato mė tė mirat dhe qė mund tė pėrdoren me shpesh, veēanėrisht frutat dhe perimet, produktet e qumėshtit, drithėrat, peshku dhe mishi.
Magnezi
Pėr disa nga proceset bazė tė organizmit ėshtė i nevojshėm magnezi, i cili vepron nė mė tepėr se 300 reaksione biokimike shumė tė rėndėsishme pėr prodhimin e energjisė nga ushqimet qė konsumojmė. Gjatė njė ditė-nate ėshtė i nevojshėm rreth 300 mg/ditė pėr femrat dhe 350 mg/ditė pėr meshkujt. Minerali i magnezit ėshtė i gjendur tek avogadot, arrat, lajthitė, bajamet, kungulli, kivi dhe sallatat jeshile.
Vitamina C
Kėrkimet e vazhdueshme kanė treguar se Vitamina C ėshtė e pėrbėrėsi kryesor i kolagjenit, pėrbėn materialin strukturor te kockave tė trupit, tė lėkurės, enėve tė gjakut dhe inde tė tjera tė trupit. Sasia ditore e rekomanduar ėshtė 90 mg pėr meshkujt dhe 75 mg pėr femrat. Por trupi mund tė pėrthithė maksimalisht rreth 400 mg nė ditė. Vitamina C gjendet tek portokallet, qershitė, brokoli, domatet, rrepat jeshile, pjepri, patatet etj.
Vitamina D
Vitamina D luan njė rol tė rėndėsishėm nė ndėrtimin e kockave. Kjo vitaminė vepron e lidhur me kalciumin dhe nevojiten pėr ndėrtimin dhe ruajtjen e qėndrueshmėrisė sė tyre. Nevojat ditore llogariten rreth 600 IU pėr tė rriturit mbi 17 vjeē dhe 200 Iu pėr fėmijėt. Pėr tė pėrvetėsuar nevojat ditore me Vitaminė D ne drejtohemi tek qumėshti dhe cerealet. Por ajo gjendet edhe te disa lloje peshku, pėrfshirė edhe harengat e sardelet.
Zinku
Zinku ėshtė i pranishėm pothuajse nė ēdo qelizė tė trupit. Ai ndihmon nė rritjen e shėndetshme tė trupit, nė mbrojtjen e sistemit imunitar dhe ruajtjen e nivelit tė testosteronit. Niveli ditor i rekomanduar pėr zinkun ėshtė 11 mg pėr meshkujt dhe 8 mg nė ditė pėr femrat. Ky mineral gjendet tek frutat e detit, mishi i vicit, gjel deti, mishi i pulės, mishi i derrit, farat e kungullit, kosi, djathi etj.
Vitamina E
Shkencėtarėt nuk kanė paraqitur akoma njė pasqyrė tė plotė mbi rolin dhe funksionin e Vitaminės E nė organizmin e njeriut, por hipotezat e tyre tregojnė se ajo luan rol nė funksionimin e imunitetit, riparimin ADN-sė, formimin e rruazave tė kuqe tė gjakut dhe nė pėrthithjen e Vitaminės K. Kjo vitaminė gjendet nė vajin e kokrrave tė grurit, farat e lulediellit, nė spinaqin e gatuar, bajamet dhe te kokrrat e lajthive.
Sėmundjet qė kurojnė frutat dhe perimet
FIKU Studimet tė shumta mjekėsore tregojnė se ky frut vė nė punė aparatin tretės dhe i jep nxehtėsi trupit, duke balancuar nė kėtė mėnyrė temperaturėn.
MOLLA Pastron veshkat, shėron ērregullimet nė aparatin tretės. Duhet konsumuar njė mollė para se tė flemė gjumė, pastron nė thellėsi dhėmbėt dhe dhėmballėt.
BANANJA Bėn pjesė nė njė nga ato fruta qė kurojnė zemrėn, forcon muskujt dhe ēlodh trupin. Duhet pėrdorur tė paktėn dy herė nė javė.
KAJSIJA- Prodhon gjak, zbukuron lėkurėn dhe bėn mirė pėr flokėt. Ky frut bėn tė mundur edhe parandalimin e kancerit.
VISHNJA Ndoshta jo tė gjithė e dinė, por ky frut ėshtė depo vitaminash dhe mineralesh. Pikėrisht pėr kėtė arsye rekomandohet pėr tė gjitha grupmoshat.
QITRO Ndihmon tretjen. Pakėson rrjedhjen e gjakut nga mishi i dhėmbėve, shėron ftohjen dhe stabilizon kolesterolin.
PORTOKALLI Ky lloj agrumi shumė i dashur nė tė gjithė botėn, tė mbron nga ftohja, gripi, sėmundjet e zemrės dhe paraliza.
MANDARINA Bėn pjesė nė frutat bazė tė cilat ndihmojnė nė luftimin e infeksionit tė lėkurės, tė syve, tė organeve gjenitale etj.
RRUSHI- Pastron veshkat, mėlēinė e zezė dhe bėn tė mundur stabilizimin e rrahjeve tė zemrės.
Ēfarė kurojnė frutat dhe perimet
PJEPRI- Largon pagjumėsinė, bėn mirė pėr kancerin e zorrėve dhe tė lėkurės. Duhet konsumuar i ftohtė.
QERSHIA- Bėn tė mundur uljen e nivelit tė kolesterolit nė trup dhe ndihmon nė heqjen e kileve tė tepėrta.
DARDHA- Ky frut bėn mirė pėr forcimin e zemrės dhe damarėve si dhe pėr presionin e ulėt tė gjakut.
SPECI -Ėshtė nga perimet bazė pėr organizmin e njeriut, rigjeneron lėkurėn, bėn shumė mirė pėr flokėt dhe thonjtė.
BROKOLI Pakėson rrezikun e kancerit tė stomakut dhe tė tubit tė ushqimit. Gjithashtu bėn tė mundur evitimin e sėmundjeve tė kockave.
KARROTA- Jep energji dhe stabilizon nivelin e kolesterolit. Duhen konsumuar tė paktėn dy karota nė ditė.
KASTRAVECI Rinon muskujt dhe i jep elasticitet qelizave tė lėkurės, mban tė freskėt memorien.
HUDHRA- Ul tensionin, ndalon mpiksjen e gjakut, bėn mirė pėr zhdukjen e kancerit tė stomakut dhe forcon qėndrueshmėrinė e trupit.