Bllokimi i hundėve, kullimi i hundėve dhe teshtimat janė alergjitė qė hasen mė shpesh. Mos neglizhoni kruajtjet e syve dhe skuqjen e lėkurės
TIRANĖ - Jemi nė muajin e fundit tė stinės pranverore dhe luhatja e motit dhe e temperaturave ėshtė e rrezikshme. Stina verore me nxehtėsinė e saj po afron, ndėrsa fillojnė tė tė kruhen e lotojnė sytė, tė na bllokohet frymėmarrja, apo edhe tė na shoqėrojė rrufa e sikletshme. Alergologia e poliklinikės nr. 3 tė specialiteteve, Mira Xhixha, shpjegoi dje pėr Korrierin simptomat e kėtyre alergjive, shkaktarėt dhe mėnyrat e mbrojtjes. Simptomat kryesore qė shfaqin alergjitė e kėtyre stinėve, janė simptomat qė vijnė nga astma bronkiale dhe rrufa, pra alergjitė e rrugėve tė sipėrme tė frymėmarrjes, tha Xhixha. Simptomat tė cilat i pėrkasin rrufės, janė bllokimi i hundėve, teshtimat e forta, kullim i ujshėm i hundėve dhe kruajtje e hundėve. Gjithashtu, kėto mund tė shoqėrohen nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve me djegie tė syve, kruajtjen e syve, skuqje tė qepallave, e nė disa raste edhe me kollė, kur alergjia ka kapur edhe pjesėn poshtė hundės. Ndėrsa alergjitė e rrugėve tė poshtme tė frymėmarrjes shoqėrohen me marrje tė frymės, shtrėngime nė gjoks dhe frymėmarrje me fishkėllimė, tė cilat mund tė jenė edhe shenja tė astmės bronkiale. Kėto shqetėsime mund tė gjenden tė shoqėruara tė gjitha bashkė tek njė person i vetėm, ose tė veēuara. Pacienti nė tė tilla raste nuk duhet tė neglizhojė vizitėn tek mjeku.
Kujdes nga polenet!
Shkaktarė tė kėtyre alergjive janė polenet qė ndodhen nė ajėr, tė cilat lėshohen nga disa bimė barishtore qė i pėrkasin njė familje botanike, e cila quhet Gravine ose Gravinase, shtoi alergologia Xhixha nė fjalėn e saj. Nė kėtė familje botanike bėjnė pjesė me mijėra lloje, e cila mund tė jetė e kultivuar ose spontane. E kultivuar ėshtė gruri, misri, thekra, ndėrsa spontane janė loliumi dhe grami. Dy javė pas lulėzimit tė tyre ėshtė periudha e poleneve, periudha e alergjisė. Pas lulėzimit, kėto bimė e lėshojnė polenin nė ajėr, i cili qėndron pezull dhe qarkullon me anė tė lėvizjes sė erės me njė shpejtėsi tė madhe, shumė kilometra larg vendit tė prodhimit. Pėr tė evituar pėrhapjen e alergjisė, ēdo person qė ka kėto shqetėsime duhet tė paraqitet menjėherė tek mjeku. Mjekimi qė jepet nė kėto raste, ėshtė mjekim kurativ qė eliminon shqetėsimet nė momentin ose gjatė kohės qė ato shfaqen. Mjekimi tjetėr ėshtė ai profilaktik, i cili ka pėr qėllim uljen e alergjisė sė njė personi nė organizmin e tij. Kėshillat qė mund tė jepen pėr personat qė vuajnė nga kjo sėmundje janė evitimi nė maksimum i ekspozimit nė ambiente tė hapura. Ndėrkaq, ditėt me diell, ku temperatura shėnon mbi 25 gradė, si dhe ditėt me erė, pra ditėt e thata, janė mė tė kėqijat e kėtyre sėmundjeve, tha alergologia Mira Xhixha. Korrieri
TIRANĖ - Jemi nė muajin e fundit tė stinės pranverore dhe luhatja e motit dhe e temperaturave ėshtė e rrezikshme. Stina verore me nxehtėsinė e saj po afron, ndėrsa fillojnė tė tė kruhen e lotojnė sytė, tė na bllokohet frymėmarrja, apo edhe tė na shoqėrojė rrufa e sikletshme. Alergologia e poliklinikės nr. 3 tė specialiteteve, Mira Xhixha, shpjegoi dje pėr Korrierin simptomat e kėtyre alergjive, shkaktarėt dhe mėnyrat e mbrojtjes. Simptomat kryesore qė shfaqin alergjitė e kėtyre stinėve, janė simptomat qė vijnė nga astma bronkiale dhe rrufa, pra alergjitė e rrugėve tė sipėrme tė frymėmarrjes, tha Xhixha. Simptomat tė cilat i pėrkasin rrufės, janė bllokimi i hundėve, teshtimat e forta, kullim i ujshėm i hundėve dhe kruajtje e hundėve. Gjithashtu, kėto mund tė shoqėrohen nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve me djegie tė syve, kruajtjen e syve, skuqje tė qepallave, e nė disa raste edhe me kollė, kur alergjia ka kapur edhe pjesėn poshtė hundės. Ndėrsa alergjitė e rrugėve tė poshtme tė frymėmarrjes shoqėrohen me marrje tė frymės, shtrėngime nė gjoks dhe frymėmarrje me fishkėllimė, tė cilat mund tė jenė edhe shenja tė astmės bronkiale. Kėto shqetėsime mund tė gjenden tė shoqėruara tė gjitha bashkė tek njė person i vetėm, ose tė veēuara. Pacienti nė tė tilla raste nuk duhet tė neglizhojė vizitėn tek mjeku.
Kujdes nga polenet!
Shkaktarė tė kėtyre alergjive janė polenet qė ndodhen nė ajėr, tė cilat lėshohen nga disa bimė barishtore qė i pėrkasin njė familje botanike, e cila quhet Gravine ose Gravinase, shtoi alergologia Xhixha nė fjalėn e saj. Nė kėtė familje botanike bėjnė pjesė me mijėra lloje, e cila mund tė jetė e kultivuar ose spontane. E kultivuar ėshtė gruri, misri, thekra, ndėrsa spontane janė loliumi dhe grami. Dy javė pas lulėzimit tė tyre ėshtė periudha e poleneve, periudha e alergjisė. Pas lulėzimit, kėto bimė e lėshojnė polenin nė ajėr, i cili qėndron pezull dhe qarkullon me anė tė lėvizjes sė erės me njė shpejtėsi tė madhe, shumė kilometra larg vendit tė prodhimit. Pėr tė evituar pėrhapjen e alergjisė, ēdo person qė ka kėto shqetėsime duhet tė paraqitet menjėherė tek mjeku. Mjekimi qė jepet nė kėto raste, ėshtė mjekim kurativ qė eliminon shqetėsimet nė momentin ose gjatė kohės qė ato shfaqen. Mjekimi tjetėr ėshtė ai profilaktik, i cili ka pėr qėllim uljen e alergjisė sė njė personi nė organizmin e tij. Kėshillat qė mund tė jepen pėr personat qė vuajnė nga kjo sėmundje janė evitimi nė maksimum i ekspozimit nė ambiente tė hapura. Ndėrkaq, ditėt me diell, ku temperatura shėnon mbi 25 gradė, si dhe ditėt me erė, pra ditėt e thata, janė mė tė kėqijat e kėtyre sėmundjeve, tha alergologia Mira Xhixha. Korrieri