Disa sėmundje kanė periudha tė caktuara tė shfaqjes. Alergjia dhe infektimi i syve nė tė shumtėn e rasteve shfaqet me ardhjen e ditėve tė nxehta, gjatė stinės sė pranverės dhe verės. Tashmė dihet qė alergjia shtohet me rritjen e temperaturės, me forcimin e rrezeve tė diellit dhe me shtimin e pluhurave nė ambient, tė cilat shtojnė thatėsirėn e syrit dhe shtimin e infeksioneve. Pėr kurimin e sėmundjeve tė syrit, qė shfaqen gjatė kėsaj periudhe mjekėsia popullore vjen nė ndihmė me bimėt e saj. Njė prej bimėve, qė pėrdoret pėr kėtė qėllim, ėshtė eufrazia. Eufrazia ėshtė bimė njėvjeēare, gjysmėparazite, e cila lidhet te rrėnjėt e barėrave. Lulet janė me ngjyrė tė bardhė ose rozė me pika tė verdha tė ndritshme nė qendrėn e lules. Shija e bimės ėshtė e hidhur. Bimėn mund ta gjejmė nėpėr livadhe dhe nėpėr tė gjitha vendet e mbuluara me bar. Nė mjekėsinė popullore pėrdoret e gjithė bima nė lulėzim. Kjo bimė pėrdoret pėr shėrimin e sėmundjeve tė syve, tė konjuktovitisit (qepallės), blefaritisit, iridociklitisit. Pėrveē efektit tė saj nė skuqjen dhe infektimet e syrit, ekziston tradita e pėrdorimit tė eufrazisė edhe nė sėmundjet serioze tė syrit, si katarakti, madje edhe dobėsimi i shikimit.
Hurma
Nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, frutat, gjethet, degėt, rrėnjėt etj. Pėrdorimi i shpeshtė i frutit tė hurmės, ēon nė mosprekjen e sėmundjeve tė syrit dhe sidomos tė alergjisė.
Patatja
Patatja i ngjan bukės, ndonėse pėr nga pėrbėrja e vitaminave dhe kripėrave minerale u pėrngjan perimeve. Ajo pėrmban sasi tė mėdha tė kaliumit si element kryesor pėr organizmin e njeriut. Nė mjekėsinė popullore ajo pėrdoret nė rastet e alergjive tė syve, si dhe kur poshtė tyre janė krijuar rrathė tė zinj. Pritet njė fetė e vogėl patateje dhe mė pas e presim nė gjysmė. Secila prej fetave vendoset poshtė syve dhe lihen aty pėr 20 minuta. Ky veprim pėrsėritet disa herė nė mbrėmje.
Trėndafili i majit
Nė 100 ml verė zihet 50 gr fletė luleje trėndafili tė majit. Me ujin e trėndafilave lahen sytė dhe fletėt vendosen nė sy pėr pak kohė. Kjo mėnyrė do tė ēonte nė pėrmirėsim tė skuqjes sė syve. Njė tjetėr kurė pėr qetėsimin e skuqjes sė syve ėshtė larja e tyre me lėngun e kamomilit. Larja e syve me kamomil do tė zgjasė deri sa mos tė ketė mė probleme.
Manaferra
Pėr tė pėrmirėsuar shikimin e dobėt pihet ēdo ditė njė gotė me lėng karote. Pėr tė pėrmirėsuar shikimin gjatė natės pėrzihen 30 pika lėng manaferrash me 50 gramė ujė. Kjo masė pihet tri herė nė ditė. Gjithashtu, mund tė pihen dy gota me lėng manaferre nė ditė. Pėr tė lehtėsuar lodhjen e syve vendosen feta kastraveci mbi qepallat e mbyllura dhe mbahen pėr 15 minuta.
Vitamina
Vitaminat dhe mineralet janė tė domosdoshme pėr funksionimin sa mė mirė tė syve. Vitamina A pėrmirėson shikimin natėn. Ushqime tė pasura me vitaminė A janė perimet e gjelbra, karotat, spinaqi, por edhe vezėt, djathi dhe gjalpi. Vitamina B redukton skuqjen e syve dhe mund tė ndihmojė sytė qė janė tė ndjeshėm ndaj dritės. Ushqime tė pasura me vitaminė B1, B2,B3, B6, B12 janė makaronat, buka, qumėshti, kėrpudhat, peshku ton, arrat, bananet, mėlēitė. Karoteni ndihmon nė forcimin e syve tė dobėt. Ushqime tė pasura me karotėn janė karotat, lakrat dhe bishtajat.
Simptomat e para tė alergjisė sė syve janė: kruajtja qė ndihet, skuqje dhe fryrje e qepallės sė syrit dhe shtim i sekrecioneve (lotėve). Nė tė shumtėn e rasteve sėmundja, nė periudhėn e pranverės, shoqėrohet me dhimbje dhe ndjenjėn e thatėsisė nė sy.
Shkaqet
Shkaktarėt e alergjisė janė disa lėndė, qė gjenden nė mjedis, si pemėt, pluhuri, kafshėt shtėpiake, barėrat, parfumet. Kėta shkaktojnė reaksion me konjuktivėn e syrit, qė pėrmban qeliza si basophili dhe mastcellsi, qė sjellin sekretimin e lotėve.
Alergjitė
Njė lloj alergjie ėshtė ajo qė shkaktohet nė sy nga pėrdorimi i lenteve tė kontaktit, i pikave qė hidhen nė sy dhe i lėndėve kozmetike. Njė lloj tjetėr ėshtė alergjia qė shkaktohet nga faktorė tė mjedisit. Faktor ėshtė edhe nxehtėsia dhe dielli.
10 sekrete pėr tė ruajtur sytė
Nė lashtėsi njerėzit lexonin pa problem edhe nė moshė tė thyer, sepse nuk e njihnin skllavėrinė e kompjuterit. Por nėse ndiqni kėto 10 rregulla, mund tė lexoni si ata.
1. Kurrė shumė afėr. Mos i ulni sytė shumė pranė kur lexoni dhe shkruani.
2. Ruani pjerrėsinė e tastierės. Pėr tė pasur njė qėndrim tė mirė, krijoni pjerrėsinė nė lexim ose shkrim, tė ngjashme me bankat e shkollės. Pjerrėsia duhet tė jetė 20 gradė.
3. Kėmbėt nė tokė. Zgjidhni njė karrige qė tju lejojė tė mbėshtesni mirė kėmbėt nė tokė qė ta shpėrndani peshėn kudo.
4. Dritė natyrale sa mė shumė. Punoni vetėm gjatė ditės dhe me dritėn e diellit qė sjell gėzim dhe energji.
5. Ėshtė mė e mirė llapma e zakonshme sesa ajo me neon. Nėse punoni nė dritė artificiale, pėrdorni vetėm llambat sepse neoni skuq sytė dhe shkakton dhimbje koke.
6. Drita tė vijė nga ana e majtė. Por nėse jeni mėngjarashė, duhet tė vijė nga e djathta.
7. Shmangni fotokopjet. Pėrpiquni tė lexoni libra tė shtypur me germa tė mėdha.
8. Vėshtroni peizazhin. Vėreni tryezėn pranė dritares pėr tė hedhur vėshtrimin larg herė pas here. Mė mirė nėse ėshtė nė natyrė.
9. Shpėrqendrohu. Largojeni vėshtrimin vazhdimisht nga libri apo ekrani i kompjuterit.
10. Shikohuni nė pasqyrė. Nėse keni pranė jo dritaren, por njė mur, atėherė vini njė pasqyrė ku tė shiheni herė pas here.
Masazhi i fytyrės: Fėrkoni lehtė me mollėzat e gishtėrinjve pjesėn e sipėrme tė syve pastaj tė poshtme. Duke nisur nga ana e brendshme, drejt hundės, rrėshqisni gishtat pėr nga ana e jashtme. Pėrsėriteni ushtrimin pėr tė paktėn dhjetė herė.
Dixhitopresioni: Vini gishtat e mėdhenj mbi tėmtha dhe gishtėrinjtė e tjerė mbi ballė. Pastaj vini treguesit pak mė poshtė se tėmthat dhe gishtat e mėdhenj nėn mjekėr dhe fėrkojeni shumė herė.
Hurma
Nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, frutat, gjethet, degėt, rrėnjėt etj. Pėrdorimi i shpeshtė i frutit tė hurmės, ēon nė mosprekjen e sėmundjeve tė syrit dhe sidomos tė alergjisė.
Patatja
Patatja i ngjan bukės, ndonėse pėr nga pėrbėrja e vitaminave dhe kripėrave minerale u pėrngjan perimeve. Ajo pėrmban sasi tė mėdha tė kaliumit si element kryesor pėr organizmin e njeriut. Nė mjekėsinė popullore ajo pėrdoret nė rastet e alergjive tė syve, si dhe kur poshtė tyre janė krijuar rrathė tė zinj. Pritet njė fetė e vogėl patateje dhe mė pas e presim nė gjysmė. Secila prej fetave vendoset poshtė syve dhe lihen aty pėr 20 minuta. Ky veprim pėrsėritet disa herė nė mbrėmje.
Trėndafili i majit
Nė 100 ml verė zihet 50 gr fletė luleje trėndafili tė majit. Me ujin e trėndafilave lahen sytė dhe fletėt vendosen nė sy pėr pak kohė. Kjo mėnyrė do tė ēonte nė pėrmirėsim tė skuqjes sė syve. Njė tjetėr kurė pėr qetėsimin e skuqjes sė syve ėshtė larja e tyre me lėngun e kamomilit. Larja e syve me kamomil do tė zgjasė deri sa mos tė ketė mė probleme.
Manaferra
Pėr tė pėrmirėsuar shikimin e dobėt pihet ēdo ditė njė gotė me lėng karote. Pėr tė pėrmirėsuar shikimin gjatė natės pėrzihen 30 pika lėng manaferrash me 50 gramė ujė. Kjo masė pihet tri herė nė ditė. Gjithashtu, mund tė pihen dy gota me lėng manaferre nė ditė. Pėr tė lehtėsuar lodhjen e syve vendosen feta kastraveci mbi qepallat e mbyllura dhe mbahen pėr 15 minuta.
Vitamina
Vitaminat dhe mineralet janė tė domosdoshme pėr funksionimin sa mė mirė tė syve. Vitamina A pėrmirėson shikimin natėn. Ushqime tė pasura me vitaminė A janė perimet e gjelbra, karotat, spinaqi, por edhe vezėt, djathi dhe gjalpi. Vitamina B redukton skuqjen e syve dhe mund tė ndihmojė sytė qė janė tė ndjeshėm ndaj dritės. Ushqime tė pasura me vitaminė B1, B2,B3, B6, B12 janė makaronat, buka, qumėshti, kėrpudhat, peshku ton, arrat, bananet, mėlēitė. Karoteni ndihmon nė forcimin e syve tė dobėt. Ushqime tė pasura me karotėn janė karotat, lakrat dhe bishtajat.
Simptomat e para tė alergjisė sė syve janė: kruajtja qė ndihet, skuqje dhe fryrje e qepallės sė syrit dhe shtim i sekrecioneve (lotėve). Nė tė shumtėn e rasteve sėmundja, nė periudhėn e pranverės, shoqėrohet me dhimbje dhe ndjenjėn e thatėsisė nė sy.
Shkaqet
Shkaktarėt e alergjisė janė disa lėndė, qė gjenden nė mjedis, si pemėt, pluhuri, kafshėt shtėpiake, barėrat, parfumet. Kėta shkaktojnė reaksion me konjuktivėn e syrit, qė pėrmban qeliza si basophili dhe mastcellsi, qė sjellin sekretimin e lotėve.
Alergjitė
Njė lloj alergjie ėshtė ajo qė shkaktohet nė sy nga pėrdorimi i lenteve tė kontaktit, i pikave qė hidhen nė sy dhe i lėndėve kozmetike. Njė lloj tjetėr ėshtė alergjia qė shkaktohet nga faktorė tė mjedisit. Faktor ėshtė edhe nxehtėsia dhe dielli.
10 sekrete pėr tė ruajtur sytė
Nė lashtėsi njerėzit lexonin pa problem edhe nė moshė tė thyer, sepse nuk e njihnin skllavėrinė e kompjuterit. Por nėse ndiqni kėto 10 rregulla, mund tė lexoni si ata.
1. Kurrė shumė afėr. Mos i ulni sytė shumė pranė kur lexoni dhe shkruani.
2. Ruani pjerrėsinė e tastierės. Pėr tė pasur njė qėndrim tė mirė, krijoni pjerrėsinė nė lexim ose shkrim, tė ngjashme me bankat e shkollės. Pjerrėsia duhet tė jetė 20 gradė.
3. Kėmbėt nė tokė. Zgjidhni njė karrige qė tju lejojė tė mbėshtesni mirė kėmbėt nė tokė qė ta shpėrndani peshėn kudo.
4. Dritė natyrale sa mė shumė. Punoni vetėm gjatė ditės dhe me dritėn e diellit qė sjell gėzim dhe energji.
5. Ėshtė mė e mirė llapma e zakonshme sesa ajo me neon. Nėse punoni nė dritė artificiale, pėrdorni vetėm llambat sepse neoni skuq sytė dhe shkakton dhimbje koke.
6. Drita tė vijė nga ana e majtė. Por nėse jeni mėngjarashė, duhet tė vijė nga e djathta.
7. Shmangni fotokopjet. Pėrpiquni tė lexoni libra tė shtypur me germa tė mėdha.
8. Vėshtroni peizazhin. Vėreni tryezėn pranė dritares pėr tė hedhur vėshtrimin larg herė pas here. Mė mirė nėse ėshtė nė natyrė.
9. Shpėrqendrohu. Largojeni vėshtrimin vazhdimisht nga libri apo ekrani i kompjuterit.
10. Shikohuni nė pasqyrė. Nėse keni pranė jo dritaren, por njė mur, atėherė vini njė pasqyrė ku tė shiheni herė pas here.
Masazhi i fytyrės: Fėrkoni lehtė me mollėzat e gishtėrinjve pjesėn e sipėrme tė syve pastaj tė poshtme. Duke nisur nga ana e brendshme, drejt hundės, rrėshqisni gishtat pėr nga ana e jashtme. Pėrsėriteni ushtrimin pėr tė paktėn dhjetė herė.
Dixhitopresioni: Vini gishtat e mėdhenj mbi tėmtha dhe gishtėrinjtė e tjerė mbi ballė. Pastaj vini treguesit pak mė poshtė se tėmthat dhe gishtat e mėdhenj nėn mjekėr dhe fėrkojeni shumė herė.