Peshku ėshtė ushqimi qė ka vlera tė jashtėzakonshme dhe nuk duhet tė mungojė nė tryezat tuaja, sidomos nė verė. Tė paktėn tre herė nė javė peshku duhet konsumuar qoftė vetėm apo i shoqėruar me sallata. Ekzistojnė lloje tė pafundme peshqish por nėse do tė provonit vetėm disa prej tyre metabolizmi juaj do tė perfeksionohej. Peshku shpesh quhet ushqim pėr trurin. Shkaku ėshtė se peshku pėrmban shumė selen, mineral i cili rrit dukshėm humorin. . Hulumtimet kanė vėrtetuar se edhe mungesa e vogėl e selenit ērregullon gjendjen emocionale. I pasur nė pėrbėrės ushqimor thelbėsorė, peshku ėshtė mjaft i dobishėm pėr shėndetin e njeriut dhe ai duhet pėrdorur sa mė shpesh.
Pėrveē kėsaj, peshku ėshtė ushqim i shkėlqyeshėm pėr trurin, sepse ėshtė i pasur me omega 3, acide yndyrore, tė domosdoshėm pėr funksionimin e trurit dhe zhvillimit tė tij. Kėto yndyra tė shėndetshme i japin trurit fuqi tė pabesueshme.
Roli i peshkut nė organizmin e njeriut
Ushqimi i pasur me acide yndyrore omega 3, zvogėlon rrezikun nga problemet mendore, goditjes nė tru (apopleksia), si dhe luan rol tė madh nė pėrmirėsimin e kujtesės, veēanėrisht me kalimin e moshės.
Pėr zemėr dhe tru tė shėndoshė preferohet si ushqim peshku, madje sė paku dy herė nė javė. Lososi, sardelet e peshku i kaltėr, siē kanė treguar disa hulumtime, forcojnė pėrqendrimin dhe rrisin zgjuarsinė. Peshku ton ka hekur me shumicė.
Por sidoqoftė, nuk duhet abuzuar me ngrėnie masive dhe tė vazhdueshme, ose peshqit duhet tė jenė tė ndryshėm, pasi shumė mėrkur sjell jo vetėm probleme kardiovaskulare, por ndikon nė zhvillimin jo tė mirė neurologjik tė bebes nė bark tė nėnės.
Peshku pėrmban vitamina B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė, vitaminėn D, qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr asimilimin e kalciumit, etj. Ndėrsa mėlēia e peshkut ėshtė e pasur me vitaminėn A, antioksiduese, e cila ėshtė tepėr e dobishme pėr sytė dhe lėkurėn.
Gjithashtu, te peshku gjenden edhe vitaminat B2, B12, PP.
Vetėm peshqit e dhjamtė janė tė pasur me Omega 3, e cila ka acide yndyrore tė pangopura, dhe mbron zemrėn nga sėmundjet kardiovaskulare, ndryshe nga dhjami i mishrave, i cili pėrmban acide yndyrore tė ngopura.
Peshqit e dhjamtė kanė 6 pėrqind lipide dhe midis tyre janė ngjalat, sardelet, salmoni, toni, etj.
Tė jetojmė 100 vjet
Peshku ėshtė njė ushqim qė na bėn tė jetojmė 100 vjet. Nė njė botė high-tech, ku shkenca dhe mjekėsia ecėn me hapa gjigantė, nuk ėshtė e vėshtirė tė jetosh 100 vjeē, madje tė bėsh edhe njė jetė tė shėndetshme, nėse zbaton me pėrpikėri rregullat e domosdoshme pėr organizmin.
Vetėm kėshtu mundėsitė pėr tė jetuar sa tė duash janė tė mėdha. Sipas asaj qė shkencėtarėt thonė, ndėr kėto rregulla kryesore pėrfshihen stili i jetesės dhe ushqimet. Nė tė vėrtetė nuk ka studim, sidomos ata qė i kushtohen jetės sė shėndetshme dhe jetėgjatėsisė, qė tė mos pėrmendet peshku dhe perimet.
Por jo vetėm kaq, peshku ėshtė edhe ushqimi mė i dashur nė recetat e dietologėve, duke e kaluar mishin pa asnjė vėshtirėsi. I pasur me pėrbėrės ushqimorė thelbėsorė ėshtė mjaft i dobishėm pėr organizmin tonė, ndaj kėshillohet tė pėrdoret mė shumė se tre herė nė javė.
Llojet e peshqve
Ėshtė partneri mė i vjetėr i verės, ilaēi mė i mirė pėr shumė sėmundje dhe ushqimi i padiskutueshėm i darkave fisnike. Ndihmon nė uljen e kolesterolit tė keq nė gjak, parandalon alzheimerin, forcon kockat dhe na bėn mė inteligjentė.
Vaji i tij lehtėson qarkullimin e gjakut, pėrdoret nė rastin e pezmatimit tė artikulacioneve dhe nė disa raste, mund tė pėrdoren pėr trajtimin e ekzemės si dhe migrenės. Nė botė jetojnė mė shumė se njėzet mijė lloje peshqish dhe pothuajse tė gjithė pėrmbajnė proteina qė asimilohen mirė.
Ato pėrmbajnė aminoacide, shumė tė domosdoshme pėr organizmin e njeriut, si isoleucina apo valina, qė ndikojnė nė formimin e muskujve apo tė glutaminės, qė vepron kundėr lodhjes. Peshqit pėrmbajnė shumė proteina, madje edhe mė shumė se mishi (nė 100 gramė peshk gjenden 27 tė tilla).
Proteinat dhe vitaminat
Mė tė pasurit me proteina janė peshku ton dhe barbuni me 24 gramė. Vitaminat dhe proteinat janė tė domosdoshme pėr sistemin nervor, muskujt dhe kockat.
Po ashtu, ata pėrmbajnė kalcium, fosfor dhe jod i nevojshėm pėr prodhimin e hormoneve tė tiroideve e mjaft i rėndėsishėm pėr krijimin e embrionit tė bebes, si dhe nė moshėn e pubertetit tė fėmijėve.
Por nuk duhen lėnė pa pėrmendur edhe elemente tė tjera si fluori, kobalti, magnezi, kaliumi, bakri, dhe seleni.
Nė tė gjendet edhe njė sasi e madhe vitaminash, ku mė e rėndėsishmja ėshtė vitamina A, qė vepron kundėr dobėsimit tė shikimit nė errėsirė, vitamina D, e domosdoshme pėr forcimin e kockave dhe rakitizmit te fėmijėt.
Ėshtė e vėrtetė se peshku pėrbėn ushqimin kryesor pėr njė numėr tė madh njerėzish qė nuk e fusin fare nė gojė mishin.
Peshku pėrmban vitaminėn B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė dhe vitaminat B2, B12. Peshqit gjysmė tė dhjamtė, si peshku shpatė, barbuni, etj; kanė 2-6 pėrqind lipide, kurse ata pa dhjamė si koci, levreku, etj; kanė mė pak se 2 pėrqind.
Disa njerėz nuk e hanė lėkurėn e peshkut, edhe pse ajo ėshtė e payndyrshme, por ėshtė mjaft e pasur me Omega 3. Acidet yndyrore tė pangopura tė peshkut ndihmojnė pėr njė energji tė madhe fizike, shtojnė tonusin muskular dhe ndihmojnė pėr tė ulur peshėn e tepėrt.
Por ato janė tė brishta, sepse oksidohen shpejt nė ajėr dhe nė temperaturė tė lartė.
Pėr ti ruajtur vlerat e tyre ėshtė mirė qė peshqit tė gatuhen nė avull. Sa mė shumė qė peshku ėshtė nė moshė dhe me peshė tė madhe, aq mė shumė ai ėshtė i pasur me kėto lloj acidesh.
Ilaēi i shumė sėmundjeve
Peshqit janė tė pasur me Omega 3, ose ndryshe acide yndyrore tė pangopura dhe mbrojtėse ndaj sėmundjeve kardiovaskulare.
Janė pikėrisht kėto acide qė ndihmojė tė jesh energjik, tė shtojnė tonalitetin e muskujve dhe tė ulin peshėn e tepėrt. Por, ato janė edhe shumė delikate dhe shkatėrrohen shpejt nė temperatura tė larta.
Pėr tė ruajtur vlerat e tyre ėshtė mirė tė gatuhen nė avull. Yndyrat e peshkut ndihmojnė nė uljen e kolesterolit tė keq LDL, duke ruajtur njėkohėsisht kolesterolin e mirė HDL.
Brenda tij gjenden edhe acidet specifike DHA (acidi dekahekzaenoik), apo EPA (acidi ekozapentanoik) etj. Shkencėtarėt e Universitetit tė Kembrixhit nė Angli, pas vitesh tė tėra studimi te njerėzit mbi 65 vjeē qė konsumon vazhdimisht peshk rreth dy ose tri herė nė javė,
arritėn nė pėrfundimin se toni apo peshqit e pjekur nė zgarė e pakėsojnė rrezikun e vdekjeve nga problemet kardiake.
Po kėshtu, studimi mė i fundit i bėrė te gratė shtatzėna thanė se ngrėnia e njė sasie tė konsiderueshme peshku gjatė 9 muajve tė shtatzėnisė (rreth 340 gramė nė javė) ndikonte mjaft nė inteligjencėn e fėmijėve.
Gratė qė e kishin konsumuar vazhdimisht kėtė produkt, jo vetėm qė lindnin fėmijė mė tė zgjuar, por edhe kishin njė shikim mė tė mirė. Nga ana tjetėr, peshku kėshillohet shumė gjatė periudhės sė shtatzėnisė, pasi kėto gra kanė njė nevojė shumė tė madhe pėr hekur.
Peshqit pėrmbajnė kalcium, fosfor dhe jod i nevojshėm pėr prodhimin e hormoneve tė tiroideve e mjaft i rėndėsishėm pėr krijimin e embrionit tė bebes, si dhe nė moshėn e pubertetit tė fėmijėve.
Por nuk duhen lėnė pa pėrmendur edhe elemente tė tjera si fluori, kobalti, magnezi, kaliumi, bakri, dhe seleni.
Pėrveē kėsaj, peshku ėshtė ushqim i shkėlqyeshėm pėr trurin, sepse ėshtė i pasur me omega 3, acide yndyrore, tė domosdoshėm pėr funksionimin e trurit dhe zhvillimit tė tij. Kėto yndyra tė shėndetshme i japin trurit fuqi tė pabesueshme.
Roli i peshkut nė organizmin e njeriut
Ushqimi i pasur me acide yndyrore omega 3, zvogėlon rrezikun nga problemet mendore, goditjes nė tru (apopleksia), si dhe luan rol tė madh nė pėrmirėsimin e kujtesės, veēanėrisht me kalimin e moshės.
Pėr zemėr dhe tru tė shėndoshė preferohet si ushqim peshku, madje sė paku dy herė nė javė. Lososi, sardelet e peshku i kaltėr, siē kanė treguar disa hulumtime, forcojnė pėrqendrimin dhe rrisin zgjuarsinė. Peshku ton ka hekur me shumicė.
Por sidoqoftė, nuk duhet abuzuar me ngrėnie masive dhe tė vazhdueshme, ose peshqit duhet tė jenė tė ndryshėm, pasi shumė mėrkur sjell jo vetėm probleme kardiovaskulare, por ndikon nė zhvillimin jo tė mirė neurologjik tė bebes nė bark tė nėnės.
Peshku pėrmban vitamina B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė, vitaminėn D, qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr asimilimin e kalciumit, etj. Ndėrsa mėlēia e peshkut ėshtė e pasur me vitaminėn A, antioksiduese, e cila ėshtė tepėr e dobishme pėr sytė dhe lėkurėn.
Gjithashtu, te peshku gjenden edhe vitaminat B2, B12, PP.
Vetėm peshqit e dhjamtė janė tė pasur me Omega 3, e cila ka acide yndyrore tė pangopura, dhe mbron zemrėn nga sėmundjet kardiovaskulare, ndryshe nga dhjami i mishrave, i cili pėrmban acide yndyrore tė ngopura.
Peshqit e dhjamtė kanė 6 pėrqind lipide dhe midis tyre janė ngjalat, sardelet, salmoni, toni, etj.
Tė jetojmė 100 vjet
Peshku ėshtė njė ushqim qė na bėn tė jetojmė 100 vjet. Nė njė botė high-tech, ku shkenca dhe mjekėsia ecėn me hapa gjigantė, nuk ėshtė e vėshtirė tė jetosh 100 vjeē, madje tė bėsh edhe njė jetė tė shėndetshme, nėse zbaton me pėrpikėri rregullat e domosdoshme pėr organizmin.
Vetėm kėshtu mundėsitė pėr tė jetuar sa tė duash janė tė mėdha. Sipas asaj qė shkencėtarėt thonė, ndėr kėto rregulla kryesore pėrfshihen stili i jetesės dhe ushqimet. Nė tė vėrtetė nuk ka studim, sidomos ata qė i kushtohen jetės sė shėndetshme dhe jetėgjatėsisė, qė tė mos pėrmendet peshku dhe perimet.
Por jo vetėm kaq, peshku ėshtė edhe ushqimi mė i dashur nė recetat e dietologėve, duke e kaluar mishin pa asnjė vėshtirėsi. I pasur me pėrbėrės ushqimorė thelbėsorė ėshtė mjaft i dobishėm pėr organizmin tonė, ndaj kėshillohet tė pėrdoret mė shumė se tre herė nė javė.
Llojet e peshqve
Ėshtė partneri mė i vjetėr i verės, ilaēi mė i mirė pėr shumė sėmundje dhe ushqimi i padiskutueshėm i darkave fisnike. Ndihmon nė uljen e kolesterolit tė keq nė gjak, parandalon alzheimerin, forcon kockat dhe na bėn mė inteligjentė.
Vaji i tij lehtėson qarkullimin e gjakut, pėrdoret nė rastin e pezmatimit tė artikulacioneve dhe nė disa raste, mund tė pėrdoren pėr trajtimin e ekzemės si dhe migrenės. Nė botė jetojnė mė shumė se njėzet mijė lloje peshqish dhe pothuajse tė gjithė pėrmbajnė proteina qė asimilohen mirė.
Ato pėrmbajnė aminoacide, shumė tė domosdoshme pėr organizmin e njeriut, si isoleucina apo valina, qė ndikojnė nė formimin e muskujve apo tė glutaminės, qė vepron kundėr lodhjes. Peshqit pėrmbajnė shumė proteina, madje edhe mė shumė se mishi (nė 100 gramė peshk gjenden 27 tė tilla).
Proteinat dhe vitaminat
Mė tė pasurit me proteina janė peshku ton dhe barbuni me 24 gramė. Vitaminat dhe proteinat janė tė domosdoshme pėr sistemin nervor, muskujt dhe kockat.
Po ashtu, ata pėrmbajnė kalcium, fosfor dhe jod i nevojshėm pėr prodhimin e hormoneve tė tiroideve e mjaft i rėndėsishėm pėr krijimin e embrionit tė bebes, si dhe nė moshėn e pubertetit tė fėmijėve.
Por nuk duhen lėnė pa pėrmendur edhe elemente tė tjera si fluori, kobalti, magnezi, kaliumi, bakri, dhe seleni.
Nė tė gjendet edhe njė sasi e madhe vitaminash, ku mė e rėndėsishmja ėshtė vitamina A, qė vepron kundėr dobėsimit tė shikimit nė errėsirė, vitamina D, e domosdoshme pėr forcimin e kockave dhe rakitizmit te fėmijėt.
Ėshtė e vėrtetė se peshku pėrbėn ushqimin kryesor pėr njė numėr tė madh njerėzish qė nuk e fusin fare nė gojė mishin.
Peshku pėrmban vitaminėn B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė dhe vitaminat B2, B12. Peshqit gjysmė tė dhjamtė, si peshku shpatė, barbuni, etj; kanė 2-6 pėrqind lipide, kurse ata pa dhjamė si koci, levreku, etj; kanė mė pak se 2 pėrqind.
Disa njerėz nuk e hanė lėkurėn e peshkut, edhe pse ajo ėshtė e payndyrshme, por ėshtė mjaft e pasur me Omega 3. Acidet yndyrore tė pangopura tė peshkut ndihmojnė pėr njė energji tė madhe fizike, shtojnė tonusin muskular dhe ndihmojnė pėr tė ulur peshėn e tepėrt.
Por ato janė tė brishta, sepse oksidohen shpejt nė ajėr dhe nė temperaturė tė lartė.
Pėr ti ruajtur vlerat e tyre ėshtė mirė qė peshqit tė gatuhen nė avull. Sa mė shumė qė peshku ėshtė nė moshė dhe me peshė tė madhe, aq mė shumė ai ėshtė i pasur me kėto lloj acidesh.
Ilaēi i shumė sėmundjeve
Peshqit janė tė pasur me Omega 3, ose ndryshe acide yndyrore tė pangopura dhe mbrojtėse ndaj sėmundjeve kardiovaskulare.
Janė pikėrisht kėto acide qė ndihmojė tė jesh energjik, tė shtojnė tonalitetin e muskujve dhe tė ulin peshėn e tepėrt. Por, ato janė edhe shumė delikate dhe shkatėrrohen shpejt nė temperatura tė larta.
Pėr tė ruajtur vlerat e tyre ėshtė mirė tė gatuhen nė avull. Yndyrat e peshkut ndihmojnė nė uljen e kolesterolit tė keq LDL, duke ruajtur njėkohėsisht kolesterolin e mirė HDL.
Brenda tij gjenden edhe acidet specifike DHA (acidi dekahekzaenoik), apo EPA (acidi ekozapentanoik) etj. Shkencėtarėt e Universitetit tė Kembrixhit nė Angli, pas vitesh tė tėra studimi te njerėzit mbi 65 vjeē qė konsumon vazhdimisht peshk rreth dy ose tri herė nė javė,
arritėn nė pėrfundimin se toni apo peshqit e pjekur nė zgarė e pakėsojnė rrezikun e vdekjeve nga problemet kardiake.
Po kėshtu, studimi mė i fundit i bėrė te gratė shtatzėna thanė se ngrėnia e njė sasie tė konsiderueshme peshku gjatė 9 muajve tė shtatzėnisė (rreth 340 gramė nė javė) ndikonte mjaft nė inteligjencėn e fėmijėve.
Gratė qė e kishin konsumuar vazhdimisht kėtė produkt, jo vetėm qė lindnin fėmijė mė tė zgjuar, por edhe kishin njė shikim mė tė mirė. Nga ana tjetėr, peshku kėshillohet shumė gjatė periudhės sė shtatzėnisė, pasi kėto gra kanė njė nevojė shumė tė madhe pėr hekur.
Peshqit pėrmbajnė kalcium, fosfor dhe jod i nevojshėm pėr prodhimin e hormoneve tė tiroideve e mjaft i rėndėsishėm pėr krijimin e embrionit tė bebes, si dhe nė moshėn e pubertetit tė fėmijėve.
Por nuk duhen lėnė pa pėrmendur edhe elemente tė tjera si fluori, kobalti, magnezi, kaliumi, bakri, dhe seleni.