Mandarinat janė tė shijshme dhe pakkush nuk i pėlqen ato, por e dini se ato pėrveēqė janė tė shijshme kanė edhe njė varg efektesh tė dobishme pėr organizmin? Ky lloj i agrumeve ka njė varg tė dobive shėndetėsore, qė nga ulja e gjasave pėr tė zhvilluar kancer deri te rėnia nė peshė.
Mbrojnė nga kanceri
Mandarinat mund tė ulin rrezikun pėr tė zhvilluar kancer tė mėlēisė. Nė tė vėrtetė, studiuesit amerikanė kanė zbuluar se njerėzit tė cilėt kanė hepatit kronik mund tė ulin zhvillimin e kancerit tė mėlēisė duke pirė lėng nga mandarinat e freskėta. Nė studimin njėvjeēar kishin marrė pjesė rreth 30 pjesėmarrės tė cilėt kishin pasur hepatit viral dhe tė cilėt kishin konsumuar lėng tė mandarinės nė baza ditore. Nė fund tė studimit ata nuk kanė pasur kurrfarė shenje tė kancerit tė mėlēisė. Pėr dallim prej tyre, nė mesin e 45 pjesėmarrėsve me tė njėjtin problem dhe tė cilėt nuk kanė konsumuar pije tė mandarinės, shkalla e zhvillimit tė kancerit tė mėlēisė ka qenė 8.9 pėr qind.
Burim i mirė i vitaminės C
Mandarinat mund tė ofrojnė deri nė 80 pėr qind tė nevojave ditore pėr vitaminė C. Vitamina C ka njė varg dobish shėndetėsore, kryesisht duke luftuar radikalet e lira. Kėto janė molekula tė cilat shkaktojnė njė varg problemesh nė organizėm, pasi pengojnė zhvillimin e proceseve normale nė organizėm. Antioksiduesit, nė tė cilin grup bėn pjesė edhe vitamina C, i pengojnė radikalet e lira nė kryerjen e dėmeve nė organizėm. Vitamina C po ashtu ndihmon edhe nė forcimin e imunitetit.
Ulin kolesterolin
Antioksiduesit tė cilėt janė me bollėk nė mandarina mund tė ulin nivelet e kolesterolit tė keq. Kjo arrihet pėrmes luftimit tė radikaleve tė lira tė cilat oksidojnė kolesterolin, dhe i cili mė pas mblidhet nė murin e arterieve duke i forcuar dhe bllokuar ato. Nė kėtė mėnyrė gjaku lėviz mė vėshtirė nėpėr arterie dhe si pasojė mund tė kemi rritje tė presionit tė gjakut, goditje nė tru, probleme nė zemėr ose nė mushkėri.
Rėnia nė peshė
Mandarinat janė njė burim i fibrave dietalė, madje ju konsumoni deri nė 3 gramė fibra nė ēdo 100 gramė nga kjo frutė. Konsumimi i rregullt i fibrave ndihmon qė ju tė ndjeheni mė tė ngopur dhe tė konsumoni mė pak ushqim. Nė pėrgjithėsi, fėmijėt dhe tė rriturit duhet tė konsumojnė rreth 20 gram fibra nė ditė. Megjithatė, ndoshta ju duhet tė merrni edhe mė shumė, nė varėsi se sa kalori nė ditė konsumoni. Pėr shembull meshkujt dhe tinejxherėt mund tė kenė nevojė nga 30 deri nė 35 gramė nė ditė. Me njė fjalė, duke ngrėnė mandarina, ju do tė plotėsoni edhe nevojėn tuaj pėr tė kėnaqur shijen.
Heqja dorė nga duhani mbron shikimin
Duhanpirėsit tė cilėt heqin dorė nga kjo shprehi jo e shėndetshme, mund tė ulin rrezikun pėr tė zhvilluar pamje tė turbullt tė shikimit. Pamja e turbullt e njohur nė mjekėsi si katarakti dhe nė popull si perdja e syrit, ėshtė njė sėmundje shumė e shpeshtė. Gjatė kėsaj, thjerrėzat e syrit bėhen tė mjegullta duke penguar shikimin normal. Por, sipas studiuesve suedezė, meshkujt nė moshė tė mesme tė cilėt kanė pirė sė paku 15 cigare nė ditė, mund tė ulin dukshėm rrezikun pėr tė zhvilluar katarakt gjatė dy dekadave, nėse ata heqin dorė nga duhani. Heqja dorė nga duhani ul rrezikun nga katarakti, por rreziku nė mesin e ish-duhanpirėse vazhdon tė jetė i pranishėm pėr disa dekada, thotė dr. Birgitta Ejdervik Lindblad, nga Orebro University Hospital, qė ka realizuar studimin.
Pasi pirrja e duhanit po ashtu ndikon nė sėmundjet tjera tė syrit, strategjia e parandalimit tė duhanpirjes dhe promovimi i ndalimit tė duhanit janė hapa tė rėndėsishėm dhe profesionistėt shėndetit tė syrit duhet ti inkurajojnė njerėzit tė heqin dorė nga duhani. Studimi, i publikuar nė edicionin e ri tė revistės shkencore JAMA Ophthalmology, ka analizuar njė grup meshkujsh suedezė nga mosha 45 deri nė atė 79 vjeēe. Kėrkuesit kanė analizuar lidhjen nė mes tė heqjes dorė nga duhani dhe mė shumė se 5.700 rasteve tė ndėrhyrjes kirurgjike pėr katarakt gjatė 12 viteve. Rezultati ka treguar se personat qė kishin pirė mė shumė se 15 cigare nė ditė kishin 42 pėr qind mė shumė rrezik pėr tė zhvilluar katarakt, se sa njerėzit qė kurrė nuk kanė pirė duhan. Megjithatė, edhe ata qė kanė pirė me kalimin kohės e ulin kėtė rrezik. Pas 20 vitesh pasi hiqni dorė nga duhani, meshkujt kishin vetėm 21 pėr qind rrezik pėr tė zhvilluar katarakt, krahasuar me ata qė kurrė nuk kanė pirė./ikub/
Mbrojnė nga kanceri
Mandarinat mund tė ulin rrezikun pėr tė zhvilluar kancer tė mėlēisė. Nė tė vėrtetė, studiuesit amerikanė kanė zbuluar se njerėzit tė cilėt kanė hepatit kronik mund tė ulin zhvillimin e kancerit tė mėlēisė duke pirė lėng nga mandarinat e freskėta. Nė studimin njėvjeēar kishin marrė pjesė rreth 30 pjesėmarrės tė cilėt kishin pasur hepatit viral dhe tė cilėt kishin konsumuar lėng tė mandarinės nė baza ditore. Nė fund tė studimit ata nuk kanė pasur kurrfarė shenje tė kancerit tė mėlēisė. Pėr dallim prej tyre, nė mesin e 45 pjesėmarrėsve me tė njėjtin problem dhe tė cilėt nuk kanė konsumuar pije tė mandarinės, shkalla e zhvillimit tė kancerit tė mėlēisė ka qenė 8.9 pėr qind.
Burim i mirė i vitaminės C
Mandarinat mund tė ofrojnė deri nė 80 pėr qind tė nevojave ditore pėr vitaminė C. Vitamina C ka njė varg dobish shėndetėsore, kryesisht duke luftuar radikalet e lira. Kėto janė molekula tė cilat shkaktojnė njė varg problemesh nė organizėm, pasi pengojnė zhvillimin e proceseve normale nė organizėm. Antioksiduesit, nė tė cilin grup bėn pjesė edhe vitamina C, i pengojnė radikalet e lira nė kryerjen e dėmeve nė organizėm. Vitamina C po ashtu ndihmon edhe nė forcimin e imunitetit.
Ulin kolesterolin
Antioksiduesit tė cilėt janė me bollėk nė mandarina mund tė ulin nivelet e kolesterolit tė keq. Kjo arrihet pėrmes luftimit tė radikaleve tė lira tė cilat oksidojnė kolesterolin, dhe i cili mė pas mblidhet nė murin e arterieve duke i forcuar dhe bllokuar ato. Nė kėtė mėnyrė gjaku lėviz mė vėshtirė nėpėr arterie dhe si pasojė mund tė kemi rritje tė presionit tė gjakut, goditje nė tru, probleme nė zemėr ose nė mushkėri.
Rėnia nė peshė
Mandarinat janė njė burim i fibrave dietalė, madje ju konsumoni deri nė 3 gramė fibra nė ēdo 100 gramė nga kjo frutė. Konsumimi i rregullt i fibrave ndihmon qė ju tė ndjeheni mė tė ngopur dhe tė konsumoni mė pak ushqim. Nė pėrgjithėsi, fėmijėt dhe tė rriturit duhet tė konsumojnė rreth 20 gram fibra nė ditė. Megjithatė, ndoshta ju duhet tė merrni edhe mė shumė, nė varėsi se sa kalori nė ditė konsumoni. Pėr shembull meshkujt dhe tinejxherėt mund tė kenė nevojė nga 30 deri nė 35 gramė nė ditė. Me njė fjalė, duke ngrėnė mandarina, ju do tė plotėsoni edhe nevojėn tuaj pėr tė kėnaqur shijen.
Heqja dorė nga duhani mbron shikimin
Duhanpirėsit tė cilėt heqin dorė nga kjo shprehi jo e shėndetshme, mund tė ulin rrezikun pėr tė zhvilluar pamje tė turbullt tė shikimit. Pamja e turbullt e njohur nė mjekėsi si katarakti dhe nė popull si perdja e syrit, ėshtė njė sėmundje shumė e shpeshtė. Gjatė kėsaj, thjerrėzat e syrit bėhen tė mjegullta duke penguar shikimin normal. Por, sipas studiuesve suedezė, meshkujt nė moshė tė mesme tė cilėt kanė pirė sė paku 15 cigare nė ditė, mund tė ulin dukshėm rrezikun pėr tė zhvilluar katarakt gjatė dy dekadave, nėse ata heqin dorė nga duhani. Heqja dorė nga duhani ul rrezikun nga katarakti, por rreziku nė mesin e ish-duhanpirėse vazhdon tė jetė i pranishėm pėr disa dekada, thotė dr. Birgitta Ejdervik Lindblad, nga Orebro University Hospital, qė ka realizuar studimin.
Pasi pirrja e duhanit po ashtu ndikon nė sėmundjet tjera tė syrit, strategjia e parandalimit tė duhanpirjes dhe promovimi i ndalimit tė duhanit janė hapa tė rėndėsishėm dhe profesionistėt shėndetit tė syrit duhet ti inkurajojnė njerėzit tė heqin dorė nga duhani. Studimi, i publikuar nė edicionin e ri tė revistės shkencore JAMA Ophthalmology, ka analizuar njė grup meshkujsh suedezė nga mosha 45 deri nė atė 79 vjeēe. Kėrkuesit kanė analizuar lidhjen nė mes tė heqjes dorė nga duhani dhe mė shumė se 5.700 rasteve tė ndėrhyrjes kirurgjike pėr katarakt gjatė 12 viteve. Rezultati ka treguar se personat qė kishin pirė mė shumė se 15 cigare nė ditė kishin 42 pėr qind mė shumė rrezik pėr tė zhvilluar katarakt, se sa njerėzit qė kurrė nuk kanė pirė duhan. Megjithatė, edhe ata qė kanė pirė me kalimin kohės e ulin kėtė rrezik. Pas 20 vitesh pasi hiqni dorė nga duhani, meshkujt kishin vetėm 21 pėr qind rrezik pėr tė zhvilluar katarakt, krahasuar me ata qė kurrė nuk kanė pirė./ikub/