Si tė mbroni sytė nga orėt e tepėrta pėrpara kompjuterit. Ndonėse jo me njė shifėr tė saktė, edhe nė vendin tonė po rritet ēdo ditė e mė shumė numri i personave tė cilėt punėn e tyre e kanė tė lidhur drejtpėrdrejtė me kompjuterin. Nga ana tjetėr futja nė masė e mjeteve teknologjike si smartphonė apo tabletė, sugjeron se shumė shpejt edhe nė vendin tonė problemet me shikimin pėr shkak tė pajisjeve teknologjike do tė nisin tė shfaqen nė masė.
Sipas njė studimi tė realizuar nga Vision Council, mesatarja e amerikanėve kalon nga 6 deri nė 9 orė pėrpara ekranit tė kompjuterit, tė tabletave apo dhe smartphone. Njė zakon i tillė mund tė jetė shkak i shqetėsimit tė njohur si Digital eye strain, (lodhje dixhitale e syrit), nga i cili vuajnė tė paktėn 70% e amerikanėve tė rritur.
Por cilat janė shqetėsimet e kėtij problemi ?
Digital eye strain ėshtė njė problem shėndetėsor nė rritje pasi sytė nuk janė krijuar pėr tė parė nė njė pikė tė vetme pėr orė tė tėra, sidomos kur ka prezence tė dritės me intensitet tė lartė. Ekspozimi ndaj kėsaj drite mund tė shkaktojė tharje, ose skuqje tė syve, shikim tė turbullt, dhimbje koke, tė shpinės apo dhe tė shpatullave. Sipas mjekut okulist, njėkohėsisht dhe studiuesi i kėtij studimi, Clayton Blehm, ekspozimi i vazhdueshėm pėrpara kompjuterit, sidomos pėr ata persona qė kanė vite nė njė punė tė tillė, mund tė shkaktojė shenja nė kornesė dhe humbje tė pjesshme tė shikimit. Ndėr tė tjera, qėndrimi me orė tė tėra pėrpara ekranit mund tė shkaktojė edhe pamundėsinė e syve pėr tė prodhuar lot tė mjaftueshėm pėr lubrifikimin e tyre, duke shkaktuar kėshtu dėme tė pa riparueshme.
Si tė kuptoni nėse sytė tuaj vuajnė nga stresi elektronik?
Bėhet fjalė pėr simptoma tė qarta tė cilat mund tė manifestohen nė ēdo moment kur sytė i nėnshtrohen njė pune tė ngarkuar. Nėse sytė tuaj janė tė skuqur, apo tė irrituar, nėse qafa apo shpatullat kanė nisur tju torturojnė me dhimbje konstante, kemi tė bėjmė me mbingarkesė pune, tė cilėn sytė nuk e pėrballojnė dot.
Rregulla 20-20-20 mund tė jetė njė ilaē i mirė
Pėr tė shplodhur sytė dhe pėr tė evituar komplikacione aspak tė kėndshme, ndiqni rregullin e quajtur 20-20-20. Pėr ti mundėsuar syve njė pause, ēdo 20 minuta duhet tė ndaleni pėr tė parė diēka tjetėr qė duhet tė jetė 20 metra larg dhe ta shihni kėtė objekt pėr 20 sekonda. Ky lloj ushtrimi ndihmon nė shtrirjen e nervave optikė dhe nė ēlirimin e tensionit tė akumuluar nga qėndrimi pėrpara ekranit. Sa i pėrket personave qė mbajnė syze apo lente optike ėshtė e kėshillueshme qė tė konsultoheni me okulistin tuaj nė mėnyrė qė tė pajiseni me syze apo lente qė janė tė posaēme pėr qėndrimin pėrpara kompjuterit. Gjithashtu, kėto lloj lentesh apo syzesh janė tė kėshillueshme edhe pėr ata qė nuk mbajnė syze/lente, por qė janė tė detyruar tė qėndrojnė me orė para ekranit.
Sipas njė studimi tė realizuar nga Vision Council, mesatarja e amerikanėve kalon nga 6 deri nė 9 orė pėrpara ekranit tė kompjuterit, tė tabletave apo dhe smartphone. Njė zakon i tillė mund tė jetė shkak i shqetėsimit tė njohur si Digital eye strain, (lodhje dixhitale e syrit), nga i cili vuajnė tė paktėn 70% e amerikanėve tė rritur.
Por cilat janė shqetėsimet e kėtij problemi ?
Digital eye strain ėshtė njė problem shėndetėsor nė rritje pasi sytė nuk janė krijuar pėr tė parė nė njė pikė tė vetme pėr orė tė tėra, sidomos kur ka prezence tė dritės me intensitet tė lartė. Ekspozimi ndaj kėsaj drite mund tė shkaktojė tharje, ose skuqje tė syve, shikim tė turbullt, dhimbje koke, tė shpinės apo dhe tė shpatullave. Sipas mjekut okulist, njėkohėsisht dhe studiuesi i kėtij studimi, Clayton Blehm, ekspozimi i vazhdueshėm pėrpara kompjuterit, sidomos pėr ata persona qė kanė vite nė njė punė tė tillė, mund tė shkaktojė shenja nė kornesė dhe humbje tė pjesshme tė shikimit. Ndėr tė tjera, qėndrimi me orė tė tėra pėrpara ekranit mund tė shkaktojė edhe pamundėsinė e syve pėr tė prodhuar lot tė mjaftueshėm pėr lubrifikimin e tyre, duke shkaktuar kėshtu dėme tė pa riparueshme.
Si tė kuptoni nėse sytė tuaj vuajnė nga stresi elektronik?
Bėhet fjalė pėr simptoma tė qarta tė cilat mund tė manifestohen nė ēdo moment kur sytė i nėnshtrohen njė pune tė ngarkuar. Nėse sytė tuaj janė tė skuqur, apo tė irrituar, nėse qafa apo shpatullat kanė nisur tju torturojnė me dhimbje konstante, kemi tė bėjmė me mbingarkesė pune, tė cilėn sytė nuk e pėrballojnė dot.
Rregulla 20-20-20 mund tė jetė njė ilaē i mirė
Pėr tė shplodhur sytė dhe pėr tė evituar komplikacione aspak tė kėndshme, ndiqni rregullin e quajtur 20-20-20. Pėr ti mundėsuar syve njė pause, ēdo 20 minuta duhet tė ndaleni pėr tė parė diēka tjetėr qė duhet tė jetė 20 metra larg dhe ta shihni kėtė objekt pėr 20 sekonda. Ky lloj ushtrimi ndihmon nė shtrirjen e nervave optikė dhe nė ēlirimin e tensionit tė akumuluar nga qėndrimi pėrpara ekranit. Sa i pėrket personave qė mbajnė syze apo lente optike ėshtė e kėshillueshme qė tė konsultoheni me okulistin tuaj nė mėnyrė qė tė pajiseni me syze apo lente qė janė tė posaēme pėr qėndrimin pėrpara kompjuterit. Gjithashtu, kėto lloj lentesh apo syzesh janė tė kėshillueshme edhe pėr ata qė nuk mbajnė syze/lente, por qė janė tė detyruar tė qėndrojnė me orė para ekranit.