Pas virozave gripale numrin mė tė madh tė rasteve qė paraqiten tek mjeku e zėnė pacientėt tė cilėt vuajnė nga alergjitė dhe astma bronkiale. Mjekėt theksojnė se problemet nė rrugėt e sipėrme tė frymėmarrjes janė mė evidente nė kėtė periudhė tė cilat shoqėrohen me teshtima, rrufa si dhe bllokim tė hundėve.
Sėmundja
Ardhja e pranverės ka sjellė edhe njė rritje tė numrit tė sėmurėve nga alergjitė. Mjekėt tregojnė se nė ndryshim nga 15 vite mė parė ėshtė rritur numri i fėmijėve tė moshės 1 deri nė 15 vjeē tė prekur. Sot vihet re njė rritje e numrit tė fėmijėve tė cilėt preken nga alergjitė, e cila fillon qė nga viti i parė i jetės dhe mund tė haset deri nė moshėn 15 vjeēare. Ėshtė njė problem qė prindėrit duhet tė ndjekin pasi mund tė sjellė probleme serioze pėr jetėn pasi kalon nė astmė tė mushkėrive. Sipas tij, rreth 30 pėr qind e pacientėve tė cilėt janė alergjikė kalojnė nė astmė.
Kjo ndodh sepse pacientėt qė janė alergjikė, por qė nuk mjekohen, shpesh kalojnė nė astmė bronkiale. Mjekėt tregojnė se nė zonat rurale ėshtė shumė i lartė numri i personave alergjikė, qė kanė kaluar nė astmė bronkiale. Sot, 70 pėr qind e pacientėve janė me alergji dhe 30 pėr qind kanė kaluar me astmė pėr shkak tė neglizhencės qė i kanė bėrė sėmundjes. Fakt ėshtė se alergjitė vijnė duke u shtuar dhe ato janė tė vėshtira pėr tu mjekuar. Ajri i ndotur nga makinat, gazrat e helmet e ndryshme rrisin mundėsinė e shtimit tė prekurve me astmė, thotė Hoxha.
Kėshillat
Vizita me mjekun do tė ishte kėshilla e kryesore qė japin bluzat e bardha, sepse vetėm kėshtu mund tė stabilizohet gjendja shėndetėsore e kėtyre pacienteve. Pėrdorimi i medikamenteve, siē duhet, ėshtė njė nga kėshillat e rėndėsishme. Rikontrollet dhe rivlerėsimet pėr personat, tė cilėt janė tė prekur nga alergjia dhe kanė shenjat e para apo mė shumė se tre muaj qė nuk e kanė kontaktuar me mjekun, thekson mjeku alergolog.
Njė ndėr kėshillat ku duhet venė theksi, ėshtė qė pacientet nuk duhet tė vetė mjekohen dhe sidomos tė pėrdorin zhbllokues tė hundėve, pasi, pas njė periudhe ajo bėhet e dėmshme pėr shėndetin. Po kėshtu, mjekėt kėrkojnė qė qytetarėt tė cilėt kanė kollė tė thatė, por edhe teshtima tė kėrkojnė ndihmėn e mjekeve./ikub/
Sėmundja
Ardhja e pranverės ka sjellė edhe njė rritje tė numrit tė sėmurėve nga alergjitė. Mjekėt tregojnė se nė ndryshim nga 15 vite mė parė ėshtė rritur numri i fėmijėve tė moshės 1 deri nė 15 vjeē tė prekur. Sot vihet re njė rritje e numrit tė fėmijėve tė cilėt preken nga alergjitė, e cila fillon qė nga viti i parė i jetės dhe mund tė haset deri nė moshėn 15 vjeēare. Ėshtė njė problem qė prindėrit duhet tė ndjekin pasi mund tė sjellė probleme serioze pėr jetėn pasi kalon nė astmė tė mushkėrive. Sipas tij, rreth 30 pėr qind e pacientėve tė cilėt janė alergjikė kalojnė nė astmė.
Kjo ndodh sepse pacientėt qė janė alergjikė, por qė nuk mjekohen, shpesh kalojnė nė astmė bronkiale. Mjekėt tregojnė se nė zonat rurale ėshtė shumė i lartė numri i personave alergjikė, qė kanė kaluar nė astmė bronkiale. Sot, 70 pėr qind e pacientėve janė me alergji dhe 30 pėr qind kanė kaluar me astmė pėr shkak tė neglizhencės qė i kanė bėrė sėmundjes. Fakt ėshtė se alergjitė vijnė duke u shtuar dhe ato janė tė vėshtira pėr tu mjekuar. Ajri i ndotur nga makinat, gazrat e helmet e ndryshme rrisin mundėsinė e shtimit tė prekurve me astmė, thotė Hoxha.
Kėshillat
Vizita me mjekun do tė ishte kėshilla e kryesore qė japin bluzat e bardha, sepse vetėm kėshtu mund tė stabilizohet gjendja shėndetėsore e kėtyre pacienteve. Pėrdorimi i medikamenteve, siē duhet, ėshtė njė nga kėshillat e rėndėsishme. Rikontrollet dhe rivlerėsimet pėr personat, tė cilėt janė tė prekur nga alergjia dhe kanė shenjat e para apo mė shumė se tre muaj qė nuk e kanė kontaktuar me mjekun, thekson mjeku alergolog.
Njė ndėr kėshillat ku duhet venė theksi, ėshtė qė pacientet nuk duhet tė vetė mjekohen dhe sidomos tė pėrdorin zhbllokues tė hundėve, pasi, pas njė periudhe ajo bėhet e dėmshme pėr shėndetin. Po kėshtu, mjekėt kėrkojnė qė qytetarėt tė cilėt kanė kollė tė thatė, por edhe teshtima tė kėrkojnė ndihmėn e mjekeve./ikub/