Njė studim tregon se konsumimi i ēajit ul me 24 pėr qind rrezikun e vdekjes nga shkaqe qė nuk lidhen me zemrėn krahasuar me ata qė nuk pinė ēaj. Ekspertėt thonė ēaji se ėshtė mė i mirė se kafeja, meqenėse konsumuesit e mėsuar me kafe priren tė jenė mė pak tė shėndetshėm dhe duhanpirės. Tė mirat e ēajit janė tė shumta, falė pėrmbajtjes sė lėngshme, antioksidantėve qė ka, qė mendohet se i bėjnė mirė zemrės. Drejtuesi i studimit, profesor Nicolas Danchin tha se studime tė mėparshme tregonin efekte tė ndryshme tė ēajit dhe kafesė nė shėndetin e zemrės.
Ai shtoi: Nėse ju duhet tė zgjidhni mes ēajit dhe kafesė ėshtė mė mirė tė zgjidhni ēajin.
Studimi pėrfshiu 131.401 persona nga mosha 18 deri nė 95 vjeē qė kishin rrezik tė ulėt tė prekjes nga sėmundjet kardiovaskulare dhe qė morėn pjesė nė Qendrėn e Parandalimit Mjekėsor IPC nė Paris mes janarit tė vitit 2001 dhe dhjetorit tė vitit 2008.
U regjistruan 95 vdekje prej sėmundjeve kardiovaskulare dhe 632 vdekje pėr shkaqe qė nuk lidheshin me zemrėn.
Konsumi i kafesė dhe ēajit u mbajt shėnim nėpėrmjet njė pyetėsori dhe kishte klasifikimet: asnjė, 1 deri nė katėr filxhanė ose mė shumė se katėr filxhanė.
Kėrkuesit zbuluan se ata qė konsumonin kafe kishin rrezik mė tė madh kardiovaskular sesa ata qė nuk pinin, veēanėrisht pėr duhanpirjen, ku 57 pėr qind e atyre qė konsumonin mbi katėr filxhanė nė ditė ishin duhanpirės.
Ata qė nuk e pinin kafenė ishin mė aktivė fizikisht, me 45 pėr qind nivel tė mirė aktiviteti fizik krahasuar me 41 pėr qind tė atyre qė e pėlqenin shumė kafenė.
Kjo ėshtė shumė domethėnėse nė popullatėn tonė tė madhe, tha profesor Danchin nė takimin e Shoqėrisė Europiane pėr Kardiologjinė nė Barcelonė. Ēaji ka efekt tė dukshėm nė presionin e gjakut, i cili ėshtė tepėr i ulėt tek ata qė pinė shumė ēaj, krahasuar me ata qė nuk pinė.
Profesor Danchin tha: Nė pėrgjithėsi, ne priremi tė kemi njė profil mė tė lartė rrezikshmėrie ndaj sėmundjeve kardiovaskulare pėr ata qė e pėlqejnė shumė kafenė dhe njė profil mė tė ulėt rreziku pėr ata qė konsumojnė ēaj. Zbuluam gjithashtu ndryshime tė mėdha gjinore.
Burrat janė mė tė dhėnė pas kafesė se gratė, kėto tė fundit pinė mė tepėr ēaj se burrat. Fakti qė pirja e ēajit ul rrezikun nga sėmundjet kardiovaskulare ėshtė i qėndrueshėm, por nuk kishte efekt domethėnės pėr nga ana e statistikave lidhur me moshėn, gjininė apo duhanpirjen.
Ata qė nuk e pėlqejnė dhe nuk e konsumojnė ēajin kanė 24 pėr qind mė tepėr gjasa tė preken nga sėmundjet e zemrės. Studimi nuk e pėrcaktoi llojin e ēajit apo rastin kur ai pėrzihej me qumėsht. Pjesėmarrėsit nė studim u pyetėn vetėm sesa herė ēaj pinin nė ditė.
Tė mirat e ēajit
Ēaji u bėn mirė personave qė vuajnė nga diabeti. Sipas studimeve ēaji jeshil ndihmon nė pėrpunimin e sheqerit nga trupi.
Ēaji jeshil ndihmon nė rritjen e dendėsisė sė mineraleve tė kockave dhe nė fortėsinė e tyre.
Konsumuesit e rregullt tė ēajit nuk preken nga sėmundjet e arterieve dhe kanė metabolizėm mė tė mirė.
Ēaji e ndihmon trupin tė marrė veten prej rrezeve radioaktive.
Nėse doni tė jeni tė mbrojtur nga rrezet ultravjollcė, ēaji ėshtė pija ideale.
Ēaji ju ul rrezikun nga prekja prej sėmundjes sė Parkinsonit.
Ai shtoi: Nėse ju duhet tė zgjidhni mes ēajit dhe kafesė ėshtė mė mirė tė zgjidhni ēajin.
Studimi pėrfshiu 131.401 persona nga mosha 18 deri nė 95 vjeē qė kishin rrezik tė ulėt tė prekjes nga sėmundjet kardiovaskulare dhe qė morėn pjesė nė Qendrėn e Parandalimit Mjekėsor IPC nė Paris mes janarit tė vitit 2001 dhe dhjetorit tė vitit 2008.
U regjistruan 95 vdekje prej sėmundjeve kardiovaskulare dhe 632 vdekje pėr shkaqe qė nuk lidheshin me zemrėn.
Konsumi i kafesė dhe ēajit u mbajt shėnim nėpėrmjet njė pyetėsori dhe kishte klasifikimet: asnjė, 1 deri nė katėr filxhanė ose mė shumė se katėr filxhanė.
Kėrkuesit zbuluan se ata qė konsumonin kafe kishin rrezik mė tė madh kardiovaskular sesa ata qė nuk pinin, veēanėrisht pėr duhanpirjen, ku 57 pėr qind e atyre qė konsumonin mbi katėr filxhanė nė ditė ishin duhanpirės.
Ata qė nuk e pinin kafenė ishin mė aktivė fizikisht, me 45 pėr qind nivel tė mirė aktiviteti fizik krahasuar me 41 pėr qind tė atyre qė e pėlqenin shumė kafenė.
Kjo ėshtė shumė domethėnėse nė popullatėn tonė tė madhe, tha profesor Danchin nė takimin e Shoqėrisė Europiane pėr Kardiologjinė nė Barcelonė. Ēaji ka efekt tė dukshėm nė presionin e gjakut, i cili ėshtė tepėr i ulėt tek ata qė pinė shumė ēaj, krahasuar me ata qė nuk pinė.
Profesor Danchin tha: Nė pėrgjithėsi, ne priremi tė kemi njė profil mė tė lartė rrezikshmėrie ndaj sėmundjeve kardiovaskulare pėr ata qė e pėlqejnė shumė kafenė dhe njė profil mė tė ulėt rreziku pėr ata qė konsumojnė ēaj. Zbuluam gjithashtu ndryshime tė mėdha gjinore.
Burrat janė mė tė dhėnė pas kafesė se gratė, kėto tė fundit pinė mė tepėr ēaj se burrat. Fakti qė pirja e ēajit ul rrezikun nga sėmundjet kardiovaskulare ėshtė i qėndrueshėm, por nuk kishte efekt domethėnės pėr nga ana e statistikave lidhur me moshėn, gjininė apo duhanpirjen.
Ata qė nuk e pėlqejnė dhe nuk e konsumojnė ēajin kanė 24 pėr qind mė tepėr gjasa tė preken nga sėmundjet e zemrės. Studimi nuk e pėrcaktoi llojin e ēajit apo rastin kur ai pėrzihej me qumėsht. Pjesėmarrėsit nė studim u pyetėn vetėm sesa herė ēaj pinin nė ditė.
Tė mirat e ēajit
Ēaji u bėn mirė personave qė vuajnė nga diabeti. Sipas studimeve ēaji jeshil ndihmon nė pėrpunimin e sheqerit nga trupi.
Ēaji jeshil ndihmon nė rritjen e dendėsisė sė mineraleve tė kockave dhe nė fortėsinė e tyre.
Konsumuesit e rregullt tė ēajit nuk preken nga sėmundjet e arterieve dhe kanė metabolizėm mė tė mirė.
Ēaji e ndihmon trupin tė marrė veten prej rrezeve radioaktive.
Nėse doni tė jeni tė mbrojtur nga rrezet ultravjollcė, ēaji ėshtė pija ideale.
Ēaji ju ul rrezikun nga prekja prej sėmundjes sė Parkinsonit.