Kuroni sėmundjet e lėkurės te fėmijėt
Ekzema atopike, e cila
shpesh quhet ekzema fėmijėrore ose vetėm ekzema, ėshtė pezmatim i lėkurės qė
shkakton puērra tė kuqe nė lėkurė, e bėn lėkurėn tė thatė dhe me luspa qė
zakonisht shkaktojnė kruarje tė madhe. Nė lėkurėn e pigmentuar pezmatimi
paraqitet me ngjyrė si mė tė purpurt ose ngjyrė kafe dhe lėkura e vrazhdė mund
tė jetė si njė karakteristikė dominuese. Puērrat mund tė pikojnė dhe lėkura mund
tė formojė kore. Ekzema ka tendencė zhvillimi te fėmijėt e moshės pas
2-4-mujore. Te shumė fėmijė ekzema pėrmirėsohet me rritjen e moshės. Edhe pse
nuk i dihet shkaktari, zakonisht kėtė ekzemė e lidhin me sėmundjet alergjike
(atopike) tė astmės dhe alergjisė "hay fever".
Ku zhvillohet?
Ekzema atopike (alergjike) paraqitet te foshnjat. Shpesh shfaqet sė pari nė
faqe, tė cilat nisen tė pezmatohen dhe tė thahen. Lėkura mund tė jetė e skuqur
ose nė lėkurėn e pigmentuar paraqiten hije tė purpurta, ngjyrė kafe ose edhe tė
bardhė. Mund tė zhvillohet nė ballė dhe lėkurė tė kokės (skalp). Krahas me
rritjen e foshnjės, ekzema ka tendencė zhvillimi nė trup dhe nė duar nga ana e
pėrparme e bėrrylave dhe nė kėmbė prapa gjunjėve. Gjithashtu mund tė paraqitet
edhe rreth nyjeve tė dorės dhe tė kėmbės. Nė fėmijėri tė mėvonshme ekzema
zakonisht mė rrallė paraqitet nė fytyrė, por puērrat mund tė paraqiten prapa
veshėve dhe rreth syve.
Ēfarė e shkakton ekzemėn?
Siē u pėrmend mė sipėr, ekziston njė shoqėrim mes ekzemės dhe konditave tė
tjera alergjike, por nė shumicėn e rasteve nuk ėshtė gjetur ndonjė alergji e
dukshme ndaj ēfarėdo substance qė mund ta shkaktojė ekzemėn. Njė numėr faktorėsh
mund ta keqėsojnė duke pėrfshirė, kontaktet me substanca ngacmuese ose qė thajnė
lėkurėn si sapuni, detergjentėt dhe shampot, moti i ftohtė kur lėkura ka
tendencė tė thahet, infektime sekondare tė shkaktuara nga bakteret, stresi. Edhe
pse shumė njerėz pyesin nėse diēka nė dietė mundė ta keqėsojė gjendjen, te
shumica e fėmijėve ėshtė tejet e vėshtirė tė tregohet nėse ndonjė ushqim i
veēantė ėshtė shkaktar i problemit.
Si parandalohet dhe trajtohet?
Shumė veprime apo pėrdorime produktesh duhen evituar, si p.sh: fėrkimin dhe
kruarja e lėkurės, sepse kėto veprime e pėrkeqėsojnė pezmatimin dhe kruarjen;
largojuni pėrdorimit tė sapunėve, detergjentėve dhe prodhimeve tė aromatizuara
sepse ato e thajnė lėkurėn; evitoni larjet e gjata nė banjė tė ngrohtė ose dush
tė ngrohtė dhe me kohė tė gjatė, sepse larjet e tilla mund ta ngacmojnė dhe
thajnė lėkurėn edhe mė shumė. Po ashtu duhet tė shmangni qėndrimin nė diel,
verės, kur temperaturat janė ekstreme; mos mbuloni fėmijėn me batanije sepse ato
e ngrenė temperaturėn e fėmijės dhe e bėjnė ekzemėn tė kruajtshme; mos e vishni
fėmijėn me rroba qė shpojnė lėkurėn, siē janė ato tė leshit; evitoni kontaktet
direkte me mbuloja leshi, qilima leshi apo lėkurė dhensh. Nėse ekzema paraqitet
nė formė mė tė vrazhdė, mjeku mund tė japė udhėzim pėr kortizon pėr lyerje tė
lėkurės.
Pėrgjithėsisht, kremi kortizon jo shumė i fortė ose melhemet pėrdoren nėse
ekzema ėshtė aktive dhe pasi irritomi apo ekzema tė qetėsohet, kremrat dhe
melhemet duhet ndėrprerė. Duhet vazhduar me pėrdorimin e kremrave njomėse edhe
kur lėkura ėshtė nėn kontroll. Nėse ekzema infektohet, mund tė jetė e nevojshme
pėrdorimi i antibiotikėve, sipas udhėzimit tė mjekut. Shurupet pėr trajtimin e
gjendjeve alergjike mund tė ndihmojnė nėse lėkura kruhet, sidomos nėse kruarja
vazhdon dhe gjatė natės dhe pengon gjumin. Roli i ushqimit nė trajtimin e
ekzemės nuk ėshtė i qartė dhe pėr shumicėn e fėmijėve rezultatet e dietave
speciale janė dėshpėruese. Edhe pse ėshtė mirė tė kėrkoni mendime rreth dietės,
prapė kėshillat duhen kėrkuar nga personat qė kanė njohuri tė gjerė mbi ekzemėn
dhe qė dinė se ēfarė janė kėrkesat ushqimore te fėmijėt.
Si tė veprohet pėr tė mbrojtur lėkurėn e foshnjės
* Pėr pastrimin e lėkurės pėrdorni vaj pėr banjė nė vend tė sapunit
*
Pas banjės lyeni rregullisht lėkurėn e fėmijės me kremra njomėse ose kremra
ujore
* Pasi ta lani, thajeni me kujdes lėkurėn e fėmijės
* Gjatė
periudhės sė dimrit fėmijėn zhvisheni nė dhomė tė ngrohtė. Nė verė, dhomėn e
fjetjes tė fėmijės mbajeni tė freskėt
* Visheni fėmijėn me rroba tė lehta
pambuku (ose sintetike)
* Hiqni etiketat prej rrobave qė tė mos shkaktojnė
kruarje
* Pėrdorini pelena absorbuese dhe ndėrrojini ato
rregullisht
Si ta ruajmė higjienėn e lėkurės
Shprehitė pėr mirėmbajtjen e higjienės sė trupit ndikojnė nė zvogėlimin e
numrit tė sėmundjeve infektive tė ndryshme. Lėkura e pastėr njėherazi zvogėlon
mundėsinė pėr zhvillimin e dėmtimeve profesionale, ndėrsa lėkura e papastėr
lėndohet lehtė, sidomos te personat e moshuar, tek tė cilėt ėshtė i zvogėluar
elasticiteti fiziologjik i lėkurės, gjithashtu lėkura e papastėr shkakton
ērregullime nė termorregullim si dhe shumė ērregullime tė tjera nė organizėm.
Shumė pėrbėrės nė formė pluhuri, avulli dhe lėngu e ndyjnė lėkurėn, e dėmtojnė
atė, e disa prej tyre depėrtojnė edhe nė gjak e pėrmes gjakut shpėrndahen nė
tėrė organizmin duke shkaktuar ērregullime tė shumta, nėse nuk mirėmbahet
higjiena e lėkurės gjatė punės si dhe pas saj.
Fruthi dhe simptomat me tė cilat ai shfaqet
Fruthi-morbili paraqitet si sėmundje serioze virale nė fėmijėri. Ai
transmetohet pėrmes sekrecioneve nga hunda dhe goja e tė sėmurėve tė hedhura nė
ajėr. Fėmija duke qenė nė kontakt me kėta fėmijė qė kanė pasur fruth mund tė
infektohet prej tij. Simptomat zakonisht paraqiten 10-12 ditė pas ekspozimit
ndaj virusit. Ato pėrfshijnė temperaturė tė lartė, simptoma qė i ngjajnė
ftohjes, konjunktivit (inflamacion i syve) dhe shpėrthim i kuq i imėt nė lėkurė
nė formė tė pikave qė fillon nga fytyra dhe qafa, dhe pėrhapet gradualisht
teposhtė duke e mbuluar tėrė trupin. Komplikime tė mundshme pėrfshijnė
infeksione tė veshit, pneumoni dhe inflamacion i rrallė i trurit. Fruthi mund tė
parandalohet me vaksinė. Nėse dyshoni qė fėmija juaj ka fruth, mbajeni nė shtėpi
dhe kontaktoni me mjekun.
Pezmatimi i lėkurės sė kokės te bebet
Pezmatimi i lėkurės nė kokė ėshtė sėmundje e zakonshme pezmatuese e lėkurės,
qė mund tė pėrfshijė kokėn dhe pjesėt e tjera tė trupit tė foshnjės. Ndryshe nga
ekzema fėmijėrore (atopike), pezmatimi i lėkurės nė kokė nuk shkakton kruarje.
Te shumica e foshnjave tė sapolindura, kjo gjendje qetėsohet deri nė moshėn
dymujore. Kjo ndryshon prej ekzemės fėmijėrore, qė ka tendencė tė zhvillimit te
foshnjat nė moshėn pas dymujore dhe vazhdon. Njė formė shumė e zakonshme dhe e
butė e infektimit tė lėkurės nė kokė tė foshnjave quhet "kapelė djepi" (luspat).
Nė foshnjėri, koka ėshtė pjesa mė e zakonshme qė infektohet me luspa tė dendura
tė cilat janė dukshėm tė yndyrshme, me ngjyrė tė verdhė nė tė bardhė, tė
ngjitura nė flokė ose lėkurė tė kokės.
Ekzema atopike, e cila
shpesh quhet ekzema fėmijėrore ose vetėm ekzema, ėshtė pezmatim i lėkurės qė
shkakton puērra tė kuqe nė lėkurė, e bėn lėkurėn tė thatė dhe me luspa qė
zakonisht shkaktojnė kruarje tė madhe. Nė lėkurėn e pigmentuar pezmatimi
paraqitet me ngjyrė si mė tė purpurt ose ngjyrė kafe dhe lėkura e vrazhdė mund
tė jetė si njė karakteristikė dominuese. Puērrat mund tė pikojnė dhe lėkura mund
tė formojė kore. Ekzema ka tendencė zhvillimi te fėmijėt e moshės pas
2-4-mujore. Te shumė fėmijė ekzema pėrmirėsohet me rritjen e moshės. Edhe pse
nuk i dihet shkaktari, zakonisht kėtė ekzemė e lidhin me sėmundjet alergjike
(atopike) tė astmės dhe alergjisė "hay fever".
Ku zhvillohet?
Ekzema atopike (alergjike) paraqitet te foshnjat. Shpesh shfaqet sė pari nė
faqe, tė cilat nisen tė pezmatohen dhe tė thahen. Lėkura mund tė jetė e skuqur
ose nė lėkurėn e pigmentuar paraqiten hije tė purpurta, ngjyrė kafe ose edhe tė
bardhė. Mund tė zhvillohet nė ballė dhe lėkurė tė kokės (skalp). Krahas me
rritjen e foshnjės, ekzema ka tendencė zhvillimi nė trup dhe nė duar nga ana e
pėrparme e bėrrylave dhe nė kėmbė prapa gjunjėve. Gjithashtu mund tė paraqitet
edhe rreth nyjeve tė dorės dhe tė kėmbės. Nė fėmijėri tė mėvonshme ekzema
zakonisht mė rrallė paraqitet nė fytyrė, por puērrat mund tė paraqiten prapa
veshėve dhe rreth syve.
Ēfarė e shkakton ekzemėn?
Siē u pėrmend mė sipėr, ekziston njė shoqėrim mes ekzemės dhe konditave tė
tjera alergjike, por nė shumicėn e rasteve nuk ėshtė gjetur ndonjė alergji e
dukshme ndaj ēfarėdo substance qė mund ta shkaktojė ekzemėn. Njė numėr faktorėsh
mund ta keqėsojnė duke pėrfshirė, kontaktet me substanca ngacmuese ose qė thajnė
lėkurėn si sapuni, detergjentėt dhe shampot, moti i ftohtė kur lėkura ka
tendencė tė thahet, infektime sekondare tė shkaktuara nga bakteret, stresi. Edhe
pse shumė njerėz pyesin nėse diēka nė dietė mundė ta keqėsojė gjendjen, te
shumica e fėmijėve ėshtė tejet e vėshtirė tė tregohet nėse ndonjė ushqim i
veēantė ėshtė shkaktar i problemit.
Si parandalohet dhe trajtohet?
Shumė veprime apo pėrdorime produktesh duhen evituar, si p.sh: fėrkimin dhe
kruarja e lėkurės, sepse kėto veprime e pėrkeqėsojnė pezmatimin dhe kruarjen;
largojuni pėrdorimit tė sapunėve, detergjentėve dhe prodhimeve tė aromatizuara
sepse ato e thajnė lėkurėn; evitoni larjet e gjata nė banjė tė ngrohtė ose dush
tė ngrohtė dhe me kohė tė gjatė, sepse larjet e tilla mund ta ngacmojnė dhe
thajnė lėkurėn edhe mė shumė. Po ashtu duhet tė shmangni qėndrimin nė diel,
verės, kur temperaturat janė ekstreme; mos mbuloni fėmijėn me batanije sepse ato
e ngrenė temperaturėn e fėmijės dhe e bėjnė ekzemėn tė kruajtshme; mos e vishni
fėmijėn me rroba qė shpojnė lėkurėn, siē janė ato tė leshit; evitoni kontaktet
direkte me mbuloja leshi, qilima leshi apo lėkurė dhensh. Nėse ekzema paraqitet
nė formė mė tė vrazhdė, mjeku mund tė japė udhėzim pėr kortizon pėr lyerje tė
lėkurės.
Pėrgjithėsisht, kremi kortizon jo shumė i fortė ose melhemet pėrdoren nėse
ekzema ėshtė aktive dhe pasi irritomi apo ekzema tė qetėsohet, kremrat dhe
melhemet duhet ndėrprerė. Duhet vazhduar me pėrdorimin e kremrave njomėse edhe
kur lėkura ėshtė nėn kontroll. Nėse ekzema infektohet, mund tė jetė e nevojshme
pėrdorimi i antibiotikėve, sipas udhėzimit tė mjekut. Shurupet pėr trajtimin e
gjendjeve alergjike mund tė ndihmojnė nėse lėkura kruhet, sidomos nėse kruarja
vazhdon dhe gjatė natės dhe pengon gjumin. Roli i ushqimit nė trajtimin e
ekzemės nuk ėshtė i qartė dhe pėr shumicėn e fėmijėve rezultatet e dietave
speciale janė dėshpėruese. Edhe pse ėshtė mirė tė kėrkoni mendime rreth dietės,
prapė kėshillat duhen kėrkuar nga personat qė kanė njohuri tė gjerė mbi ekzemėn
dhe qė dinė se ēfarė janė kėrkesat ushqimore te fėmijėt.
Si tė veprohet pėr tė mbrojtur lėkurėn e foshnjės
* Pėr pastrimin e lėkurės pėrdorni vaj pėr banjė nė vend tė sapunit
*
Pas banjės lyeni rregullisht lėkurėn e fėmijės me kremra njomėse ose kremra
ujore
* Pasi ta lani, thajeni me kujdes lėkurėn e fėmijės
* Gjatė
periudhės sė dimrit fėmijėn zhvisheni nė dhomė tė ngrohtė. Nė verė, dhomėn e
fjetjes tė fėmijės mbajeni tė freskėt
* Visheni fėmijėn me rroba tė lehta
pambuku (ose sintetike)
* Hiqni etiketat prej rrobave qė tė mos shkaktojnė
kruarje
* Pėrdorini pelena absorbuese dhe ndėrrojini ato
rregullisht
Si ta ruajmė higjienėn e lėkurės
Shprehitė pėr mirėmbajtjen e higjienės sė trupit ndikojnė nė zvogėlimin e
numrit tė sėmundjeve infektive tė ndryshme. Lėkura e pastėr njėherazi zvogėlon
mundėsinė pėr zhvillimin e dėmtimeve profesionale, ndėrsa lėkura e papastėr
lėndohet lehtė, sidomos te personat e moshuar, tek tė cilėt ėshtė i zvogėluar
elasticiteti fiziologjik i lėkurės, gjithashtu lėkura e papastėr shkakton
ērregullime nė termorregullim si dhe shumė ērregullime tė tjera nė organizėm.
Shumė pėrbėrės nė formė pluhuri, avulli dhe lėngu e ndyjnė lėkurėn, e dėmtojnė
atė, e disa prej tyre depėrtojnė edhe nė gjak e pėrmes gjakut shpėrndahen nė
tėrė organizmin duke shkaktuar ērregullime tė shumta, nėse nuk mirėmbahet
higjiena e lėkurės gjatė punės si dhe pas saj.
Fruthi dhe simptomat me tė cilat ai shfaqet
Fruthi-morbili paraqitet si sėmundje serioze virale nė fėmijėri. Ai
transmetohet pėrmes sekrecioneve nga hunda dhe goja e tė sėmurėve tė hedhura nė
ajėr. Fėmija duke qenė nė kontakt me kėta fėmijė qė kanė pasur fruth mund tė
infektohet prej tij. Simptomat zakonisht paraqiten 10-12 ditė pas ekspozimit
ndaj virusit. Ato pėrfshijnė temperaturė tė lartė, simptoma qė i ngjajnė
ftohjes, konjunktivit (inflamacion i syve) dhe shpėrthim i kuq i imėt nė lėkurė
nė formė tė pikave qė fillon nga fytyra dhe qafa, dhe pėrhapet gradualisht
teposhtė duke e mbuluar tėrė trupin. Komplikime tė mundshme pėrfshijnė
infeksione tė veshit, pneumoni dhe inflamacion i rrallė i trurit. Fruthi mund tė
parandalohet me vaksinė. Nėse dyshoni qė fėmija juaj ka fruth, mbajeni nė shtėpi
dhe kontaktoni me mjekun.
Pezmatimi i lėkurės sė kokės te bebet
Pezmatimi i lėkurės nė kokė ėshtė sėmundje e zakonshme pezmatuese e lėkurės,
qė mund tė pėrfshijė kokėn dhe pjesėt e tjera tė trupit tė foshnjės. Ndryshe nga
ekzema fėmijėrore (atopike), pezmatimi i lėkurės nė kokė nuk shkakton kruarje.
Te shumica e foshnjave tė sapolindura, kjo gjendje qetėsohet deri nė moshėn
dymujore. Kjo ndryshon prej ekzemės fėmijėrore, qė ka tendencė tė zhvillimit te
foshnjat nė moshėn pas dymujore dhe vazhdon. Njė formė shumė e zakonshme dhe e
butė e infektimit tė lėkurės nė kokė tė foshnjave quhet "kapelė djepi" (luspat).
Nė foshnjėri, koka ėshtė pjesa mė e zakonshme qė infektohet me luspa tė dendura
tė cilat janė dukshėm tė yndyrshme, me ngjyrė tė verdhė nė tė bardhė, tė
ngjitura nė flokė ose lėkurė tė kokės.