BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Ftohjet dhe gripi merren nga duart!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    Buzqeshje Ftohjet dhe gripi merren nga duart!

    Mesazh nga LePuRuShJa 15/1/2010, 22:42

    Ftohjet dhe gripi merren nga duart! FileContent

    Larja e duarve ėshtė gjėja mė e thjeshtė nė kėtė sezon tė ftohjes dhe gripit dhe ėshtė njė gjė qė i parandalon kėto dy sėmundje. Tė ftohtit dhe gripi mė sė shumti transmetohet nėpėrmes duarve tė juaja. Ne prekim njė objekt qė ka viruse qė nuk shihen mė sy dhe pastaj prekim sytė tonė, hundėn apo gojėn. Ky shkaktar paraqitet nė 30 deri nė 40 pėr qind tė rasteve tė infeksioneve. Tė ftohtit dhe gripi mund tė mbijetojnė jashtė organizmit tė njeriut pėr njė kohė tė gjatė mė shumė sesa viruset e tė ftohtit dhe mund tė jetojnė edhe nė sipėrfaqe pa pore tė lėkurės – siē ėshtė druri, plastika apo metali – dhe nė sipėrfaqe tė buta siē janė teshat apo letra. Sėmundjet bakteriale pėrfshin edhe bakteret salmonella, E. Coli dhe infeksionin e diarresė qė mund tė shpėrndahet nė mėnyrė tė njėjtė sikurse viruset.

    Mukoza e membranės sė syrit, hundės dhe gojės janė hyrjet nė trup tė kėtyre organizmave. Njė studim i fundit nė Universitetin e Kalifornisė tregon qė studentėt qė kanė prekur me duart e tyre sytė, hundėn apo gojėn kanė pasur ndikim negativ nė shėndetin e tyre qė ėshtė vėrejtur 16 herė gjatė ditės. Larja e vazhdueshme e duarve ėshtė mėnyra mė e mirė qė mos tė sėmuremi nga kėto sėmundje. Kjo shprehi e thjesht mund tė bėhet me sapun dhe ujė apo me alkool – njė pastrues ku nuk e pėrdorim ujin. A i dini benifitėt qė i kemi nga higjiena dhe pastrimi i vazhdueshėm i duarve? Mė poshtė do japim edhe do informacione shtesė.

    Pavarėsisht benifitėve qė kemi nga larja e duarve, shumė njerėz nuk e praktikojnė kėtė shprehi sa mė shumė qė munden – madje edhe kur lahen nė banjo. Gjatė gjithė ditės, organizmi akumulon baktere tė ndryshme tė cilat kapen nė duart tuaja. Nėse ju nuk i pastroni duart shpesh, ju mund tė infektoni me kėto mikrobe duke prekur sytė, hundėn apo gojėn. Mund tė transmetoni sėmundjen tek tė tjerėt duke i prekur gjatė ditės gjėra tė ndryshme si telefon, dyer dhe pajisje tė tjera. Pėrderisa shumica e njerėzve ftohen nga moti, gripi ėshtė njė gjė mė serioze. Tek tė rinjtė dhe tek ata me probleme kronike mund tė paraqitet pneumonia. Kombinimi i gripit dhe pneumonisė mund tė shkaktoj vdekjen e njė organizmi.

    Higjiena joadekuate e duarve po ashtu shkakton edhe sėmundjet nė ushqim, siē ėshtė salmonela dhe infeksionet E. Coli. Sipas Qendrės pėr Kontroll dhe parandalim tė sėmundjeve mė shumė se 76 milionė amerikanė sėmuren nga ushqimet e ndryshme pėr ēdo vit. Nga kėta, rreth 5000 e tyre vdesin nga kėto sėmundje. Tek tė tjerėt paraqiten simptomat e sėmundjeve psikologjike, tė vjella dhe diarre.

    Teknikat e larjes sė duarve

    Mė poshtė po sjellim disa instruksione si ti pastrojmė duart me sapun dhe ujė:
    - Lagni duart me ujė dhe shkumojeni mirė sapunin e lėngshėm apo tė ngurtė.
    - Fėrkoni duart fuqishėm pėr 15 deri nė 20 sekonda.
    - Lani tė gjitha sipėrfaqet, duke pėrfshirė pjesėn e pėrparme tė dorės dhe atė tė brendshme, gishtat dhe hapėsirat nė mes tė gishtave.
    - Shplajini mirė.
    - Thani duart me njė pastrues elektronik apo me peshqir tė pastėr.
    Larja e duarve me alkool
    Larja e duarve me alkool – nė tė cilin rast nuk ka nevojė pėr ujė – ėshtė njė alternativė e shkėlqyeshme pėr larjen e duarve kryesisht kur nuk keni sapun apo ujė tė mjaftueshėm. Aktualisht ėshtė mė efektiv sė sa sapuni dhe uji nė vrasjen e baktereve dhe viruseve qė shkaktojnė sėmundje. Organizmat nuk mund ti rezistojnė alkoolit. Ka edhe alkool pėr ata qė vuajnė nga lėkura e thatė. Pėrdorimi i kėtij alkooli pėr personat me lėkurė tė thatė shkakton neveri dhe i shmangen larjes sė duarve. Jo tė gjithė pastruesit e duarve janė tė njėjtė. Disa “janė mė pak tė lėngshėm” dhe kjo tregon se ata nuk kanė alkool tė mjaftueshėm. Pėrdorni vetėm produktet qė kanė alkool tė mjaftueshėm. Mjeku familjar mund tua rekomandojė produktet qė kanė deri nė 60 pėr qind alkool.
    Kėshilla si tė pėrdoret alkooli pėr larje tė duarve:
    1. Pastroni duart me njė lugė e gjysmė tė ēajit dy herė nė ditė, nė mėngjes dhe nė mbrėmje.
    2. Fėrkoni duart duke i pastruar tė gjitha sipėrfaqet e tyre gjersa ato tė thahen.
    Nėse duart tuaja duken tė papastra, atėherė bėjeni njė pastrim me sapun dhe ujė sa mė shumė qė mundeni.

    Kur duhet ti lani duar?

    Edhe pse ėshtė e pamundur qė duart tė lirohen nga mikrobet, atėherė duhet tė dini se tani pėr tani larja e duarve ėshtė detyrė pėr tė luftuar bakteret, viruset dhe mikrobet e tjera.


    Sapuni i zakonshėm, mė i sigurt se sapuni antibakterial

    Teknika mė e mirė e larjes sė duarve ėshtė ajo me sapun apo pėrdorimi i alkoolit. Palomat antibakteriale apo letrat e tualetit janė po aq efektive sa larja me sapun, por nuk ėshtė mė i mirė sė sa uji me pėrmbajtje tė alkoolit. Sapunėt antibakterial janė bėrė shumė tė popullarizuar kohėve tė fundit. Megjithatė, kėta sapunė nuk janė mė efektiv nė vrasjen e mikrobeve sa ėshtė sapuni i zakonshėm. Pėrdorimi i sapunėve antibakterial mund tė shkaktoj rezistencė bakteriale ndaj produkteve antibakteriale – duke e bėrė edhe mė tė vėshtirė vrasjen e kėtyre mikrobeve. Sapuni i zakonshėm ėshtė mė i miri. Kombinimi i larjes me sapun i duarve dhe shpėlarja me ujė largon bakteret dhe largimi i tyre ėshtė shumė rėndėsishėm. Uji i nxehtė ėshtė shumė me efektiv nė largimin e kėtyre organizmave nga trupi i juaj, mė efektiv se uji i ftohtė.


    Lajini duart 12 herė nė ditė

    Shumica e studimeve tregojnė qė njė pėrqindje kuptimplotė e njerėzve, shumicėn e herėve mė shumė meshkujt se sa femrat nuk i lajnė duart, kur pėrdorin banjat publike. Dorezat e banjave publike kundėrmojnė nga mikrobet. Kėshtu nėse ka njė shportė mbeturinash ėshtė pikėrisht kjo derė, prandaj pėrdorni letrat higjienike edhe kur hapni derėn dhe e mbyllni atė. Dhe pasi tė dilni, hidheni letrėn nė shportė. Nuk ėshtė mund i madh qė tė dilni dhe po ashtu ta pėrdorni sapunin e kėtyre banjave pėr pastrim.


    Lajini duart edhe kur vizitoni mjekun

    Shumė studime kanė treguar se pėrkujdesja pėr shėndetin nė pėrgjithėsi nuk ėshtė e nevojshme nėse mbajmė higjienė dhe lajmė duart tona. Njė studim i fundit suedez ka zbuluar se mė shumė se nė 50 pėr qind tė rasteve, mjekėt nuk janė tė kujdesshėm nė larjen e duarve. Nė fakt, shumica e studimeve kanė treguar se rreth 40 deri nė 60 pėr qind e doktorėve dhe motrave medicionale sėmuren pėr shkak se nuk lajnė duart pasi prekin pacientėt. Prandaj, kur vizitoni mjekun, lani duart pasi tė largoheni nga ambulanca. Madje pastrojeni edhe trupin, pasi, pavarėsisht higjienės nė spitale, mikrobet janė gjithmonė nė aksion. Shembull pėr kėtė, thonė studimet, ėshtė se 12 pėr qind e doktorėve sėmuren nga pneumonia, infeksionet e stafit dhe infeksione tė tjera bakteriale.

      Ora ėshtė 14/11/2024, 19:01