Strukturat kardiake mė tė prekshme janė valvulat, nė veēanti ajo mitrale dhe aortale, gjithsesi infeksioni mund tė prekė edhe pjesė tė tjera tė zemrės. Mikrobet dhe infeksionet qė vijnė prej tyre prekin edhe zemrėn. Njė ndėr infeksionet mė tė shpeshta qė shfaqen ėshtė endokarditi. Endokarditi ėshtė njė infeksion, nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve me origjinė bakteriale e endokardit, ose mė saktė e qelizave tė endokardit.
Ēfarė ndodh?
Dėmtimet tipike tė endokarditit janė disa masa amorfe me dimensione tė ndryshme, qė shėrbejnė si terren i pėrshtatshėm pėr shumimin e mikroorganizmave. Strukturat kardiake mė tė prekshme janė valvulat, nė veēanti ajo mitrale dhe aortale, gjithsesi infeksioni mund tė prekė edhe pjesė tė tjera tė zemrės. Shkaktarėt kryesorė tė ėsaj sėmundje janė microbe, si: streptokoku, stafilokoku, enterokoku, por dhe mykobakteret si klamidia apo mikoplazma.
Si shfaqet sėmundja?
Ka dy lloje endokarditi infektivė. Sė pari, ėshtė forma akute qė bashkėshoqėrohet me shenja tė rėnda toksike, tė shkaktuara nga agjentė viralė, tė cilėt ndėrfuten te valvulat, duke u dhėnė origjinė proceseve inflamatore. Ndėrsa forma subakute shkaktohet nga mikroorganizma pak viralė, qė fiksohen nė valvulėn kardiake.
Nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve, mikroorganizmat vijnė nga goja, rrugėt e sipėrme tė frymėmarrjes, koloni dhe aparati urogjenital. Kalimi i tyre nė aparatin e qarkullimit tė gjakut, favorizohet nga ndėrhyrjet odontotare, trauma tė lėkurės, ekzaminime endoskopike nė nivel tė kolonit, ndėrhyrjet nė rrugėt urinare, katetere tė hemodializės etj.
Cilat janė simptomat?
Simptomat e endokarditit mund tė shfaqen nė mėnyrė tė heshtur dhe janė tė ndryshme. Pacienti mund tė ketė temperaturė e pashpjeguar, tė dridhura, ethe dhe djersė sidomos gjatė natės, qė janė shenja tė njė infeksioni sistemik. Mund tė shfaqen shqetėsime tė pėrgjithshme si: anoreksia, lodhje, dobėsi e pėrgjithshme, dhimbje koke, dhimbje muskujsh. Mund tė shfaqen shenja neurologjike, dhimbje mesi, kraharori, hematuri. Zakonisht shenjat pėr gati 4-8 javė, pėrpara se tė formulohet njė diagnozė. Tė rrezikshme janė shenjat neurologjike, qė vijnė si pasojė e embolive nė gjak qė arrijnė sistemin nervor, duke shfaqur simptoma neurologjike si gjendje konfusionale, por dhe sėmundje si meningjiti etj.
Si vendoset diagnoza?
Diagnostikimi me saktėsi i pranisė sė endokarditit infektiv, mund tė jetė mjaft i vėshtirė. Nė praktikėn mjekėsore diagnoza ėshtė shpesh mė tepėr e dyshuar, se sa e saktėsuar. Kjo ndodh sepse simptomat me tė cilat shfaqet mund tė variojnė ndjeshėm, ose mund tė jenė tė krahasueshme me tė tjera diagnoza tė mundshme. E nevojshme pėr diagnozė ėshtė ekokardiograma transezofagiale, test seirologjik dhe sidomos hemokultura.
Si kurohet?
Nėse ėshtė e mundur pėr trajtimin e endokarditit duhet tė pėrdoren antibiotikė antibakterial pas identifikimit tė mikrobit pėrgjegjės, gjė qė jo gjithmonė ėshtė e mundur. Kur agjenti patogen ėshtė i panjohur, zgjedhja e trajtimit me antibiotik duhet tė varet nga karakteri akut i kuadrit klinik. Pėr gati njė tė tretėn e rasteve, trajtimi mė i mirė i endokarditit kėrkon ndėrhyrje kirurgjikale, por kjo duhet bėrė pasi pacienti tė jetė trajtuar pėr infeksionin, pasi ti ketė rėnė temperatura, nėse ėshtė e pranishme. Endokarditi ėshtė ndėr tė paktat sėmundje infektive, qė nėse nuk trajtohet nė kohė, mund tė ketė pasoja mjaft serioze dhe pėr jetėn e pacientit.
Ēfarė ndodh?
Dėmtimet tipike tė endokarditit janė disa masa amorfe me dimensione tė ndryshme, qė shėrbejnė si terren i pėrshtatshėm pėr shumimin e mikroorganizmave. Strukturat kardiake mė tė prekshme janė valvulat, nė veēanti ajo mitrale dhe aortale, gjithsesi infeksioni mund tė prekė edhe pjesė tė tjera tė zemrės. Shkaktarėt kryesorė tė ėsaj sėmundje janė microbe, si: streptokoku, stafilokoku, enterokoku, por dhe mykobakteret si klamidia apo mikoplazma.
Si shfaqet sėmundja?
Ka dy lloje endokarditi infektivė. Sė pari, ėshtė forma akute qė bashkėshoqėrohet me shenja tė rėnda toksike, tė shkaktuara nga agjentė viralė, tė cilėt ndėrfuten te valvulat, duke u dhėnė origjinė proceseve inflamatore. Ndėrsa forma subakute shkaktohet nga mikroorganizma pak viralė, qė fiksohen nė valvulėn kardiake.
Nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve, mikroorganizmat vijnė nga goja, rrugėt e sipėrme tė frymėmarrjes, koloni dhe aparati urogjenital. Kalimi i tyre nė aparatin e qarkullimit tė gjakut, favorizohet nga ndėrhyrjet odontotare, trauma tė lėkurės, ekzaminime endoskopike nė nivel tė kolonit, ndėrhyrjet nė rrugėt urinare, katetere tė hemodializės etj.
Cilat janė simptomat?
Simptomat e endokarditit mund tė shfaqen nė mėnyrė tė heshtur dhe janė tė ndryshme. Pacienti mund tė ketė temperaturė e pashpjeguar, tė dridhura, ethe dhe djersė sidomos gjatė natės, qė janė shenja tė njė infeksioni sistemik. Mund tė shfaqen shqetėsime tė pėrgjithshme si: anoreksia, lodhje, dobėsi e pėrgjithshme, dhimbje koke, dhimbje muskujsh. Mund tė shfaqen shenja neurologjike, dhimbje mesi, kraharori, hematuri. Zakonisht shenjat pėr gati 4-8 javė, pėrpara se tė formulohet njė diagnozė. Tė rrezikshme janė shenjat neurologjike, qė vijnė si pasojė e embolive nė gjak qė arrijnė sistemin nervor, duke shfaqur simptoma neurologjike si gjendje konfusionale, por dhe sėmundje si meningjiti etj.
Si vendoset diagnoza?
Diagnostikimi me saktėsi i pranisė sė endokarditit infektiv, mund tė jetė mjaft i vėshtirė. Nė praktikėn mjekėsore diagnoza ėshtė shpesh mė tepėr e dyshuar, se sa e saktėsuar. Kjo ndodh sepse simptomat me tė cilat shfaqet mund tė variojnė ndjeshėm, ose mund tė jenė tė krahasueshme me tė tjera diagnoza tė mundshme. E nevojshme pėr diagnozė ėshtė ekokardiograma transezofagiale, test seirologjik dhe sidomos hemokultura.
Si kurohet?
Nėse ėshtė e mundur pėr trajtimin e endokarditit duhet tė pėrdoren antibiotikė antibakterial pas identifikimit tė mikrobit pėrgjegjės, gjė qė jo gjithmonė ėshtė e mundur. Kur agjenti patogen ėshtė i panjohur, zgjedhja e trajtimit me antibiotik duhet tė varet nga karakteri akut i kuadrit klinik. Pėr gati njė tė tretėn e rasteve, trajtimi mė i mirė i endokarditit kėrkon ndėrhyrje kirurgjikale, por kjo duhet bėrė pasi pacienti tė jetė trajtuar pėr infeksionin, pasi ti ketė rėnė temperatura, nėse ėshtė e pranishme. Endokarditi ėshtė ndėr tė paktat sėmundje infektive, qė nėse nuk trajtohet nė kohė, mund tė ketė pasoja mjaft serioze dhe pėr jetėn e pacientit.