nga Vizitor 4/5/2010, 08:28Pėrcaktimet nė moshė tė mesme ēojnė njeriun nė rrugė tė shėndetshme ose nė vdekje.
Pėrcaktimet nė moshė tė mesme ēojnė njeriun nė rrugė tė shėndetshme ose nė vdekje. Nė moshėn mesatare tė jetės (50-60), ėshtė njė udhėkryq nė rrugėn e njeriut tė shėndoshė. Njėra kahe ēon nė dy ose tri rrugė qė shtrihen drejt arritjes moshės 85 vjeēare. Kjo rrugė, nė krahasim me tjerat mund tė jetė nė raport 1:5.
Studimet nxjerrin nė shesh gjashtė faktorė, tė cilat tė ēojnė nė njė pleqėri tė shėndetshme dhe ata janė:
* Tė mos pihet duhani
* Jo mė shumė se sa dy gota alkool nė ditė
* Sheqeri normal nė gjak
* Tensioni normal i gjakut
* Tė mos keni mbipeshė
* Fuqia fizike
Rreziku mė i madh individual vjen nga duhani dhe pirja e mė shumė se tre pijeve alkoolike nė ditė, sheqeri i lartė ose tensioni i lartė nė gjak. Njerėzit tė cilėt i kanė tė gjashtė faktorėt, kanė vetėm 22% shanse pėr tė jetuar 85 vite dhe vetėm 9%, shanse tė jenė tė shėndetshėm nėse jetojnė mė gjatė se aq. Njerėzit mė tė shėndoshė janė jo duhanpirės, tė fortė, tė padhjamė, tė qetė, me shtypje normale dhe nivel normal tė sheqerit nė gjak. Njerėzit e tillė kanė 69% shanse tė mbijetojnė mbi moshėn 85 vjeēare dhe 55% shanse tė jenė tė shėndetshėm nė kėtė moshė, bėjnė tė ditur studimet nga Universiteti i Hawait.
Pėrcaktimet nė moshė tė mesme ēojnė njeriun nė rrugė tė shėndetshme ose nė vdekje. Nė moshėn mesatare tė jetės (50-60), ėshtė njė udhėkryq nė rrugėn e njeriut tė shėndoshė. Njėra kahe ēon nė dy ose tri rrugė qė shtrihen drejt arritjes moshės 85 vjeēare. Kjo rrugė, nė krahasim me tjerat mund tė jetė nė raport 1:5.
Studimet nxjerrin nė shesh gjashtė faktorė, tė cilat tė ēojnė nė njė pleqėri tė shėndetshme dhe ata janė:
* Tė mos pihet duhani
* Jo mė shumė se sa dy gota alkool nė ditė
* Sheqeri normal nė gjak
* Tensioni normal i gjakut
* Tė mos keni mbipeshė
* Fuqia fizike
Rreziku mė i madh individual vjen nga duhani dhe pirja e mė shumė se tre pijeve alkoolike nė ditė, sheqeri i lartė ose tensioni i lartė nė gjak. Njerėzit tė cilėt i kanė tė gjashtė faktorėt, kanė vetėm 22% shanse pėr tė jetuar 85 vite dhe vetėm 9%, shanse tė jenė tė shėndetshėm nėse jetojnė mė gjatė se aq. Njerėzit mė tė shėndoshė janė jo duhanpirės, tė fortė, tė padhjamė, tė qetė, me shtypje normale dhe nivel normal tė sheqerit nė gjak. Njerėzit e tillė kanė 69% shanse tė mbijetojnė mbi moshėn 85 vjeēare dhe 55% shanse tė jenė tė shėndetshėm nė kėtė moshė, bėjnė tė ditur studimet nga Universiteti i Hawait.
Shtyllat kryesore tė shėndetit Nė ditėt e sotme njerėzit jetojnė mė gjatė dhe bėjnė jetė mė tė shėndetshme. Por shumica e tyre tė cilėt arrijnė nė vitet mė tė shtyra tė pleqėrisė janė femrat. Mė tepėr se dy herė mė shumė femra arrijnė nė moshėn 85 vjeēare se sa meshkujt; tre herė mė shumė arrijnė moshėn 90 vjeēare; dhe katėr herė mė shumė festojnė ditėlindjen me 100 qirinj. Ėshtė e qartė se faktorėt e lidhur me pleqėrinė e shėndetshme dallojnė nga meshkujt tek femrat. Martesa faktor pėr jetė mė tė gjatė Burrat nuk mund tė mbijetojnė pa bashkėshorten. Gratė sigurisht munden. Ato mund tė harlisen edhe pa bashkėshortėt. Kėshtu qė me sa duket ka disa dallime shumė tė theksuara dhe tė rėndėsishme mes gjinive pėr njė pleqėri tė shėndoshė. Faktori i dytė social, qė kanė gjetur Willcox dhe kolegėt e tij ėshtė edukimi. Njerėzit me mė pak arsim tė lartė kanė njė ekstra rrezik pėr vdekje para moshės 85, megjithėse tė vogėl, por domethėnės (17 %). Por mos pėrfundimi i shkollimit, ul shanset e tė qenit fizikisht dhe mentalisht i shėndetshėm nė njė moshė mbi 85 vjeēare. Por, mund tė ketė edhe faktorė tė tjerė, ende tė pa zbuluar. Pėr shembull, disa ekspertė tė tjerė thonė se tė qenit prind luan njė rol tė rėndėsishėm nė shėndetin e njerėzve. Por, nuk dihet ende se si mund tė ndikojė kjo, pėr shkak se nuk ėshtė hulumtuar kjo ēėshtje. A ka ndonjė sekret pėr tė arritur sa mė shumė vite? Cilat janė sekretet e arritjes sė njė moshe tė vjetėr dhe tė shėndetshme? Asnjė gjė e veēantė, thonė studiuesit. Pėr shembull studiuesit nga Hawai kanė gjetur se tė pish tre ose mė shumė pije alkoolike nė ditė ul gjasat e mbijetesės deri nė 85 vite pėr 97 %. Por, kjo nuk mund tė aplikohet pėr tė gjithė, derisa disa studime tregojnė dobitė nga konsumimi ditor i sasive tė vogla tė alkoolit. Por, ēfarė ėshtė mė e rėndėsishme? Duhani, pajtohet ekspertėt, ėshtė kajmaku i vdekjes. Pas kėtij faktori madhor, menaxhimi i stresit mund tė jetė ēelėsi tjetėr. Dhe, duhet mbajtur pesha e duhur, tė bėhet gjimnastikė rregullisht dhe tė qėndrohet nė njė gjendje aktive mendore dhe sociale. Nėse jeni nė njė moshė tė mesme, ja kėshillat e ekspertėve: Sė pari shko tek mjeku i juaj, bėje njė kontroll tė tėrėsishėm dhe llogarit rezultatin e mbijetesės sė rrezikut. Sė dyti, fillo tė merresh me kėta faktorė tė rrezikut qė i cekėm mė lartė. Nėse jeni duhanpirės, lėreni atė menjėherė. Nėse jeni me mbipeshė, dobėsohuni. Filloni tė lėvizni, tė jeni mė shumė aktiv. Bėni ca stėrvitje tė fuqishme. Mėso gjėra tė reja vazhdimisht. Dhe nėse keni martesė tė lumtur, kėnaquni edhe mė shumė asaj. Mbani mend, faktorėt e mėsipėrm janė llogaritur qė nga mosha 60 vjeēare, dhe mendohet se janė mė tė rėndėsishmit. Por nuk do tė thotė se nuk ka edhe faktorė tė tjerė qė ndikojnė, andaj bėhuni tė vėmendshėm nė ēdo hap. |
