Historitė e dashurisė mund tė mbarojnė. Gjysma e sė keqes kur kjo ndodh me rėnie dakord nga tė dyja palėt, ama kur ndodh kundra dėshirės sė njėrit, dhimbja bėhet mė e madhe. Ankthi i tė qėnurit i braktisur bėhet gati njė sėmundje, njė thyerje qė e ndan jetėn mė dysh, duke lėnė pas boshllėk dhe konfuzion. Ndryshimi vjen edhe nė organizėm. Dashuria ėshtė mbi tė gjitha njė gjendje fiziologjike qė varet nga veprimtaria e hormoneve. Pra, gjėrat ndryshojnė edhe nga ana biokimike. Nėse gjatė lidhjes prodhoheshin endorfina dhe feniletilamina (hormone qė japin kėnaqėsi dhe eufori), kur lidhja mbaron, bie edhe niveli i kėtyre substancave.
Po si dilet nga kjo gjendje?
Duhet tė arrish ta kthesh ndarjen frustrative, ndarjen qė ka ndikuar nė gjendjen shpirtėrore duke e kthyer atė nė tė zymtė dhe nė tė dėshpėruar, nė ndarje-operacion aktiv, qė do tė thotė tė realizosh me shumė vullnet disa gjėra tė tilla si:
- Ti lejosh vetes njė periudhė zie, njė periudhė kohe pėr tė pranuar mungesėn e lumturisė.
- Tė arrish tė arsyetosh (tė gjesh njė shpjegim, tė kuptosh, dhe tė mėsosh nga eksperienca e humbur).
- Tė marrėsh iniciativėn, tė pėrballosh situatėn, nė vend qė ta lėshosh veten, tė vetėshkatėrrohesh.
- Tė adaptosh njė filozofi tė Kinės antike: Mund tė jetė njė fatkeqėsi, por mund tė jetė edhe njė fatmirėsi.
- Tė jetosh kohėn e duhur pėr tė mbyllur plagėn.
- Tė mėsosh tė marrėsh nė dorė forcat e tua pėr tė pėrballuar situatėn, duke e pranuar ngjarjen traumatike si njė sfidė, pasi jeta vazhdon dhe ėshtė e vetmja qė kemi.
Sugjerime pėr fundin e njė lidhje:
1. Tė arsyetosh, tė bėhesh i vetėdijshėm qė gjithēka ka mbaruar. Mund tė provosh zemėrim, rebelim, protestė, mnud tė ulėrasėsh... por prapė jeta vazhdon. Me kohėn vjen edhe qetėsia, largohesh ngadalė nga dorėzimi, fatalizmi, dhe fillon tė pranosh.
2. Duhet vėnė pikė. Tė pėrballesh me gjendjen dhe tė marrėsh pėrgjegjėsi pėr jetėn qė po jeton tani. Nėse jo unė, kush tjetėr? Nėse jo tani, kur? Nėse jo kėtu, ku? Bėja kėto pyetje vetes me mendje, me gojė, me shkrim. Nė fund tė fundit, duket sikur po vdes, por nuk vdes.
3. Tė evitosh pseudoriparimet. Nuk shėrben pėr asgjė tė imagjinosh, tė fantazosh, tė shfrehesh tek tė tjera kėnaqėsi, tė anestezikohesh me ilaēe, alkool, drogė, e gjėra tė tjera pėr tė harruar.
4. Pėrdore nė njė mėnyė tė duhur ndarjen. Ktheje nė njė kohė maturimi. Merr njė periudhė reflektimi, njė rast pėr tu riorientuar nė pika referimi mė pak tė dėmshme dhe iluzive. Kėshtu gjen njė ekuilibėr dhe njė domethėnie.
5. Humorizmi. Humori tė ridimensionon, tė largon dramacitetin, redukton katastrofizimin, jep pėrmasėn e duhur. Me humor pėrfiton njė filozofi tė re e cila nuk tė lė ti marrėh gjėrat shumė seriozisht, pasi gjėrat qė vėrtet kanė rėndėsi janė shumė tė pakta. Mėson kėshtu tė humbėsh. Fati nuk varet nga ne. Drejtimi i erės nuk varet nga ne, por mbajtja sa mė lart e velave tė varkės, kjo po qė varet nga ne.
6. Arti, kreativiteti. Ta kthesh ndarjen nė art, tė merresh realisht me tė, do tė thotė tė pėrfitosh prej saj fryte tė tilla si: harmonia, qetėsia, unifikimi, lidhjen e vetes me botėn. Kupton qė ke fituar terren, ke lindur diēka dhe ke pėrfituar gėzimin. Tė qėnurit kreativ tė bėn tė kuptosh se ke bėrė ekzistuese njė gjė qė nuk ekzistonte.
7. Aksioni , teknika, tė vepruarit. Kjo tė bėn tė drejtohesh sėrish drejt botės. Duke vėnė rregull nė botėn e objekteve, vė rregull edhe nė vetvete. Nė fund fiton, pasi ke pėrmbushur njė detyrė, dhe ke gjetur kohė pėr pushim, pėr relaks, pėr gjumė.
8. Kontaktet, komuniteti, altruizmi. Pasi ke kaluar pengesat e tjera personale, mund tė arrish nė objektiva tė tjera mė tė vėrteta si: komuniteti, shoqėria, tė tjerėt. Ndarja shpėrqėndrohet nga vetja dhe vetja pėrqėndrohet tek tė tjerėt, tek marrėdhėniet mė tė pėrgjithshme njerėzore.