Mendohet se stresi ka njė ndikim tė rėndėsishėm nė shumė sėmundje.
Kėto quhen ndryshe sėmundje psikosomatike, kanė natyrė fizike, shkaktohen nga faktorė psikologjikė, si dhe nga faktorė qė kanė natyrė emocionale. Shpesh i ndodhur nėn stres, njeriu provon dhimbje nė kokė, gjoks, stomak e gjetkė pa ndonjė shkak fizik. Pėrllogaritet qė rreth 90 pėrqind e vizitave tek mjeku kryhen pėr shkak tė problemeve tė ndikuara pjesėrisht nga stresi, prandaj sėmundjet psikozomatike janė mė tė shpeshta sesa mendohet.
Gjithashtu, ekzistojnė mjaft shembuj kur personi "paralizohet" nga frika ose kur mendon se ėshtė i sėmurė, sėmuret me tė vėrtetė. Por ka ndodhur edhe e kundėrta; kur personi i sėmurė fizikisht, e ka bindur veten se nuk ėshtė i tillė, dhe "mrekullisht" ėshtė shėruar plotėsisht.
Sėmundjet a vėshtirėsitė fizike qė shkaktohen nga mungesa e vitaminave ose lėndime tė trurit mund tė sjellin simptoma tė rėnda psikologjike. Njė faktor ndėrlikues ėshtė se psikosomatika apo gjendja emocionale a psikike ndikon nė zhvillimin e shumė sėmundjeve si ato nė zemėr ose nė stomak, pėrfshi ulcerėn e llojit peptik qė shpesh krijohet nė zorrėn dymbėdhjetėgishtore.
Nė rastet kur nga stresi a ankthi shfaqen shenja si dhimbje nė kokė, stomak, gjoks, ose kur pjesė tė trupit mbulohen nga njolla tė kuqe nė lėkurė pa ndonjė shkak fizik, ekspertėt thonė se mėnyrat qetėsuese si meditimi, ushtrime fizike a teknika tė tjera ēlodhėse, dhe gjumi i mjaftueshėm, shpesh herė japin rezultate tė mira. Telegrafi