BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Ndonjėherė, dobėsia mund jetė njė sėmundje

    Anonymous
    Vizitor
    Vizitor


    Buzqeshje Ndonjėherė, dobėsia mund jetė njė sėmundje

    Mesazh nga Vizitor 29/6/2011, 11:28

    Jeni gjithnjė tė lodhur, dembelė dhe nuk mbani mend asgjė?
    Shumė persona vuajnė nga lodhja kronike, e cila nėnvlerėsohet nga mjekėt. Ja
    ē’duhet tė bėni kur prekeni prej saj.
    Ndonjėherė, dobėsia mund jetė njė sėmundje Ndonjehere_dobesia_mund_jete_n








    Qindra
    njerėz vuajnė nga dobėsia dhe lodhja kronike, njė shqetėsim i cili prek njė
    individ nė nivelin fizik dhe psikik, duke lėnė pasoja nė jetėn sociale dhe
    sjelljet e tij. Tė gjendur nė kėtė situatė, shumė persona pėrpiqen ta bindin
    veten se kjo ėshtė njė periudhė kalimtare, ndėrkohė qė tė tjerė shkruajnė letra
    nė adresė tė mjekėve, duke kėrkuar zgjidhje. “Dobėsia mund tė kurohet dhe
    shėrohet, por nevojitet njė bashkėpunim i ngushtė mes mjekut dhe pacientit”,
    thekson njė onkolog. Janė tė shumtė njerėzit qė s’kanė dijeni pėr ekzistencėn e
    kėsaj sėmundjeje. Zakonisht sindroma e lodhjes kronike (Cfs) prek tė rinjtė dhe
    lė pėr shumė vite njė situatė aq tė rėndė nga ana fizike saqė tė pengon tė
    punosh dhe tė studiosh.

    Nėnvlerėsohet nga
    mjekėt


    Problemi mund tė jetė tepėr i dėgjuar nga tė sėmurėt me
    kancer, aq sa ėshtė krijuar njė sėmundje brenda sėmundjes. Nga kjo sindromė
    vuajnė 90 pėr qind e pacientėve, sidomos kur ata bėjnė kimioterapi, megjithatė
    lodhja shfaqet edhe pas shumė trajtimeve tjera. Sipas dėshmive tė pacientėve,
    lodhja kronike ndikon negativisht nė jetėn e pėrditshme: 89 pėr qind pohojnė se
    kjo simptomė u kushtėzon aktivitetin e pėrditshėm, 75 pėr qind janė detyruar tė
    ndryshojnė shprehitė e punės, 69 pėr qind ndiejnė vėshtirėsi kur ecin gjatė dhe
    55 pėr qind e kanė tė vėshtirė tė kujdesen pėr familjen. Nėse nga njėra anė,
    shumė mjekė nuk e njohin ose i nėnvlerėsojnė simptomat, sepse janė tė prirur t’i
    lidhin ato me njė sindromė depresive dhe njė gjendje tė zakonshme pafuqie, nga
    ana tjetėr, tė sėmurėt, duke mos i treguar me saktėsi ndjesitė qė kanė, ua bėjnė
    edhe mė tė paqartė situatėn doktorėve. Ėshtė e zakonshme qė pacientėt, tė cilėt
    kurohen pėr kancer, tė ndiejnė dobėsi tė vazhdueshme, pasi kjo simptomė ėshtė
    pjesė e pandashme dhe e pashėrueshme e sėmundjes. Pėr kėtė arsye disa shoqata tė
    ndryshme europiane dhe amerikane u mblodhėn mė 12 maj tė 2010-s qė tė tėrhiqnin
    vėmendjen e njerėzve pėr kėtė patologji kaq tė rėndė, e cila po shkatėrron jetėn
    e shumė personave.

    Tė dobėt, dembelė, tė
    topitur


    Shumė tė sėmurė tregojnė se kanė vėshtirėsi tė kryejnė
    normalisht aktivitetet e pėrditshme, tė pėrqendrohen dhe t’i kushtojnė vėmendje
    diēkaje, tė flasin, tė marrin vendime, apo tė kujtojnė gjėrat. Veē tė tjerash,
    ankohen se nuk kanė forcė tė bėjnė asgjė, ndihen krejtėsisht “tė zhveshur” nga
    ēdo lloj energjie, shpesh vuajnė nga ērregullimet e gjumit dhe humori i keq.
    Lodhja ėshtė njė prej simptomave mė tė zakonshme qė i ka ndodhur njė njeriu,
    megjithatė, nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve, ajo i detyrohet stresit,
    depresionit ose patologjive si diabeti, infeksionet kronike, apo sėmundjet
    infiamatore kronike. Njė diagnozė e saktė e “Cfs”-sė pėrjashton tė gjitha rastet
    e pėrmendura mė lart. Pėr kėtė arsye ėshtė shumė e rėndėsishme njė konsultim i
    vazhdueshėm mes mjekut dhe pacientit, njė bashkėpunim qė ndihmon tė sqarohet njė
    situatė paksa e ndėrlikuar si kjo. Shenjave tė cilave u duhet kushtuar rėndėsi?
    Ja disa prej tyre, por vetėm nė qoftė se janė tė pranishme prej tė paktėn
    gjashtė muajsh: probleme me kujtesėn dhe pėrqendrimin, faktorė qė ndikojnė
    drejtpėrsėdrejti nė punė, jetėn sociale dhe personale, faringjit, dhembje tė
    qafės dhe gjėndrave limfatike, dhembje muskulore dhe tė artikulacioneve (pa
    inflamacion), gjumė jo i qetė, dobėsi pas ushtrimeve fizike qė zgjasin pėr 24
    orė.

    Si mund t’i luftojmė simptomat

    Fatkeqėsisht
    pėr momentin nuk ekziston njė ilaē i cili ėshtė nė gjendje tė shėrojė
    pėrfundimisht sėmundjen, edhe pse shpesh pacientėt mund tė qetėsohen nga barnat
    e ndryshme dhe modifikimi i stilit tė jetesės. Ndonjėherė mund tė arrihet deri
    nė shėrim tė plotė, madje njė numėr i madh rastesh kanė pėrmirėsime tė dukshme.
    Nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt, shpresohet tė gjenden shkaqet e kėsaj
    sindrome nė mėnyrė qė tė diagnostikohet dhe kurohet mė mirė. Njė studim i
    publikuar nė “Journal of Clinical Patology” ka zbuluar nė njė grup pacientėsh me
    “Cfs” njė sėrė anomalish gjenetike, gjė qė mund tė shpjegojė mosfunksionimin e
    prodhimit tė energjive qelizore. Pėr momentin duhet tė kėnaqemi me “luftimin” e
    simptomave tė ndryshme pėrmes disa barnave: pėr shembull analgjezikėt mund tė
    pėrdoren pėr dhembje, “erythropoietin” nė rastin e uljes sė nivelit tė rruazave
    tė kuqe tė gjakut, shtesat e hekurit ose vitamina nė rast se mungojnė kėto
    substanca etj. Sipas specialistėve, rezultatet mė tė mira arrihen pėrmes
    kombinimit tė barnave dhe mbėshtetjes psikologjike, duke pėrdorur nėse ėshtė e
    nevojshme edhe antidepresivė.

    Gjimnastikė, ushqime tė shėndetshme
    dhe gjumė


    Hapi i parė qė duhet tė bėni ėshtė njė vizitė e
    imtėsishme te mjeku i familjes, sepse zgjidhja mund tė gjendet vetėm pėrmes
    komunikimit mjek-pacient. Pastaj, siē sugjerojnė edhe ekspertėt, duhet tė
    organizoni ditėt (nė shtėpi dhe punė) pa pretenduar shumė nga vetja. Bėni sa mė
    shumė gjimnastikė. Nėse mendoni qė qėndrimi i tepėrt nė shtrat ju bėn mirė, nuk
    ėshtė e vėrtetė. Edhe nėse nuk ndiheni mirė fizikisht, mblidhini forcat dhe bėni
    njė shėtitje tė shkurtėr, sepse siē kanė dėshmuar edhe shumė studime shkencore,
    aktiviteti fizik ėshtė njė kurė e pazėvendėsueshme pėr trupin. Nė fund, duhet tė
    ushqeheni mirė dhe tė flini aq sa duhet. Jo duke e tepruar, sepse njė ushqim i
    rėndė dhe gjumė i tepėrt ua shtojnė edhe mė shumė gjendjen e lodhjes. Gjithashtu
    nuk duhet tė hani pak, sepse nė tė kundėrt ndiheni tė dobė

      Ora ėshtė 14/11/2024, 18:53