Jeni gjithnjė tė lodhur, dembelė dhe nuk mbani mend asgjė?
Shumė persona vuajnė nga lodhja kronike, e cila nėnvlerėsohet nga mjekėt. Ja
ēduhet tė bėni kur prekeni prej saj.
Qindra
njerėz vuajnė nga dobėsia dhe lodhja kronike, njė shqetėsim i cili prek njė
individ nė nivelin fizik dhe psikik, duke lėnė pasoja nė jetėn sociale dhe
sjelljet e tij. Tė gjendur nė kėtė situatė, shumė persona pėrpiqen ta bindin
veten se kjo ėshtė njė periudhė kalimtare, ndėrkohė qė tė tjerė shkruajnė letra
nė adresė tė mjekėve, duke kėrkuar zgjidhje. Dobėsia mund tė kurohet dhe
shėrohet, por nevojitet njė bashkėpunim i ngushtė mes mjekut dhe pacientit,
thekson njė onkolog. Janė tė shumtė njerėzit qė skanė dijeni pėr ekzistencėn e
kėsaj sėmundjeje. Zakonisht sindroma e lodhjes kronike (Cfs) prek tė rinjtė dhe
lė pėr shumė vite njė situatė aq tė rėndė nga ana fizike saqė tė pengon tė
punosh dhe tė studiosh.
Nėnvlerėsohet nga
mjekėt
Problemi mund tė jetė tepėr i dėgjuar nga tė sėmurėt me
kancer, aq sa ėshtė krijuar njė sėmundje brenda sėmundjes. Nga kjo sindromė
vuajnė 90 pėr qind e pacientėve, sidomos kur ata bėjnė kimioterapi, megjithatė
lodhja shfaqet edhe pas shumė trajtimeve tjera. Sipas dėshmive tė pacientėve,
lodhja kronike ndikon negativisht nė jetėn e pėrditshme: 89 pėr qind pohojnė se
kjo simptomė u kushtėzon aktivitetin e pėrditshėm, 75 pėr qind janė detyruar tė
ndryshojnė shprehitė e punės, 69 pėr qind ndiejnė vėshtirėsi kur ecin gjatė dhe
55 pėr qind e kanė tė vėshtirė tė kujdesen pėr familjen. Nėse nga njėra anė,
shumė mjekė nuk e njohin ose i nėnvlerėsojnė simptomat, sepse janė tė prirur ti
lidhin ato me njė sindromė depresive dhe njė gjendje tė zakonshme pafuqie, nga
ana tjetėr, tė sėmurėt, duke mos i treguar me saktėsi ndjesitė qė kanė, ua bėjnė
edhe mė tė paqartė situatėn doktorėve. Ėshtė e zakonshme qė pacientėt, tė cilėt
kurohen pėr kancer, tė ndiejnė dobėsi tė vazhdueshme, pasi kjo simptomė ėshtė
pjesė e pandashme dhe e pashėrueshme e sėmundjes. Pėr kėtė arsye disa shoqata tė
ndryshme europiane dhe amerikane u mblodhėn mė 12 maj tė 2010-s qė tė tėrhiqnin
vėmendjen e njerėzve pėr kėtė patologji kaq tė rėndė, e cila po shkatėrron jetėn
e shumė personave.
Tė dobėt, dembelė, tė
topitur
Shumė tė sėmurė tregojnė se kanė vėshtirėsi tė kryejnė
normalisht aktivitetet e pėrditshme, tė pėrqendrohen dhe ti kushtojnė vėmendje
diēkaje, tė flasin, tė marrin vendime, apo tė kujtojnė gjėrat. Veē tė tjerash,
ankohen se nuk kanė forcė tė bėjnė asgjė, ndihen krejtėsisht tė zhveshur nga
ēdo lloj energjie, shpesh vuajnė nga ērregullimet e gjumit dhe humori i keq.
Lodhja ėshtė njė prej simptomave mė tė zakonshme qė i ka ndodhur njė njeriu,
megjithatė, nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve, ajo i detyrohet stresit,
depresionit ose patologjive si diabeti, infeksionet kronike, apo sėmundjet
infiamatore kronike. Njė diagnozė e saktė e Cfs-sė pėrjashton tė gjitha rastet
e pėrmendura mė lart. Pėr kėtė arsye ėshtė shumė e rėndėsishme njė konsultim i
vazhdueshėm mes mjekut dhe pacientit, njė bashkėpunim qė ndihmon tė sqarohet njė
situatė paksa e ndėrlikuar si kjo. Shenjave tė cilave u duhet kushtuar rėndėsi?
Ja disa prej tyre, por vetėm nė qoftė se janė tė pranishme prej tė paktėn
gjashtė muajsh: probleme me kujtesėn dhe pėrqendrimin, faktorė qė ndikojnė
drejtpėrsėdrejti nė punė, jetėn sociale dhe personale, faringjit, dhembje tė
qafės dhe gjėndrave limfatike, dhembje muskulore dhe tė artikulacioneve (pa
inflamacion), gjumė jo i qetė, dobėsi pas ushtrimeve fizike qė zgjasin pėr 24
orė.
Si mund ti luftojmė simptomat
Fatkeqėsisht
pėr momentin nuk ekziston njė ilaē i cili ėshtė nė gjendje tė shėrojė
pėrfundimisht sėmundjen, edhe pse shpesh pacientėt mund tė qetėsohen nga barnat
e ndryshme dhe modifikimi i stilit tė jetesės. Ndonjėherė mund tė arrihet deri
nė shėrim tė plotė, madje njė numėr i madh rastesh kanė pėrmirėsime tė dukshme.
Nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt, shpresohet tė gjenden shkaqet e kėsaj
sindrome nė mėnyrė qė tė diagnostikohet dhe kurohet mė mirė. Njė studim i
publikuar nė Journal of Clinical Patology ka zbuluar nė njė grup pacientėsh me
Cfs njė sėrė anomalish gjenetike, gjė qė mund tė shpjegojė mosfunksionimin e
prodhimit tė energjive qelizore. Pėr momentin duhet tė kėnaqemi me luftimin e
simptomave tė ndryshme pėrmes disa barnave: pėr shembull analgjezikėt mund tė
pėrdoren pėr dhembje, erythropoietin nė rastin e uljes sė nivelit tė rruazave
tė kuqe tė gjakut, shtesat e hekurit ose vitamina nė rast se mungojnė kėto
substanca etj. Sipas specialistėve, rezultatet mė tė mira arrihen pėrmes
kombinimit tė barnave dhe mbėshtetjes psikologjike, duke pėrdorur nėse ėshtė e
nevojshme edhe antidepresivė.
Gjimnastikė, ushqime tė shėndetshme
dhe gjumė
Hapi i parė qė duhet tė bėni ėshtė njė vizitė e
imtėsishme te mjeku i familjes, sepse zgjidhja mund tė gjendet vetėm pėrmes
komunikimit mjek-pacient. Pastaj, siē sugjerojnė edhe ekspertėt, duhet tė
organizoni ditėt (nė shtėpi dhe punė) pa pretenduar shumė nga vetja. Bėni sa mė
shumė gjimnastikė. Nėse mendoni qė qėndrimi i tepėrt nė shtrat ju bėn mirė, nuk
ėshtė e vėrtetė. Edhe nėse nuk ndiheni mirė fizikisht, mblidhini forcat dhe bėni
njė shėtitje tė shkurtėr, sepse siē kanė dėshmuar edhe shumė studime shkencore,
aktiviteti fizik ėshtė njė kurė e pazėvendėsueshme pėr trupin. Nė fund, duhet tė
ushqeheni mirė dhe tė flini aq sa duhet. Jo duke e tepruar, sepse njė ushqim i
rėndė dhe gjumė i tepėrt ua shtojnė edhe mė shumė gjendjen e lodhjes. Gjithashtu
nuk duhet tė hani pak, sepse nė tė kundėrt ndiheni tė dobė
Shumė persona vuajnė nga lodhja kronike, e cila nėnvlerėsohet nga mjekėt. Ja
ēduhet tė bėni kur prekeni prej saj.
Qindra
njerėz vuajnė nga dobėsia dhe lodhja kronike, njė shqetėsim i cili prek njė
individ nė nivelin fizik dhe psikik, duke lėnė pasoja nė jetėn sociale dhe
sjelljet e tij. Tė gjendur nė kėtė situatė, shumė persona pėrpiqen ta bindin
veten se kjo ėshtė njė periudhė kalimtare, ndėrkohė qė tė tjerė shkruajnė letra
nė adresė tė mjekėve, duke kėrkuar zgjidhje. Dobėsia mund tė kurohet dhe
shėrohet, por nevojitet njė bashkėpunim i ngushtė mes mjekut dhe pacientit,
thekson njė onkolog. Janė tė shumtė njerėzit qė skanė dijeni pėr ekzistencėn e
kėsaj sėmundjeje. Zakonisht sindroma e lodhjes kronike (Cfs) prek tė rinjtė dhe
lė pėr shumė vite njė situatė aq tė rėndė nga ana fizike saqė tė pengon tė
punosh dhe tė studiosh.
Nėnvlerėsohet nga
mjekėt
Problemi mund tė jetė tepėr i dėgjuar nga tė sėmurėt me
kancer, aq sa ėshtė krijuar njė sėmundje brenda sėmundjes. Nga kjo sindromė
vuajnė 90 pėr qind e pacientėve, sidomos kur ata bėjnė kimioterapi, megjithatė
lodhja shfaqet edhe pas shumė trajtimeve tjera. Sipas dėshmive tė pacientėve,
lodhja kronike ndikon negativisht nė jetėn e pėrditshme: 89 pėr qind pohojnė se
kjo simptomė u kushtėzon aktivitetin e pėrditshėm, 75 pėr qind janė detyruar tė
ndryshojnė shprehitė e punės, 69 pėr qind ndiejnė vėshtirėsi kur ecin gjatė dhe
55 pėr qind e kanė tė vėshtirė tė kujdesen pėr familjen. Nėse nga njėra anė,
shumė mjekė nuk e njohin ose i nėnvlerėsojnė simptomat, sepse janė tė prirur ti
lidhin ato me njė sindromė depresive dhe njė gjendje tė zakonshme pafuqie, nga
ana tjetėr, tė sėmurėt, duke mos i treguar me saktėsi ndjesitė qė kanė, ua bėjnė
edhe mė tė paqartė situatėn doktorėve. Ėshtė e zakonshme qė pacientėt, tė cilėt
kurohen pėr kancer, tė ndiejnė dobėsi tė vazhdueshme, pasi kjo simptomė ėshtė
pjesė e pandashme dhe e pashėrueshme e sėmundjes. Pėr kėtė arsye disa shoqata tė
ndryshme europiane dhe amerikane u mblodhėn mė 12 maj tė 2010-s qė tė tėrhiqnin
vėmendjen e njerėzve pėr kėtė patologji kaq tė rėndė, e cila po shkatėrron jetėn
e shumė personave.
Tė dobėt, dembelė, tė
topitur
Shumė tė sėmurė tregojnė se kanė vėshtirėsi tė kryejnė
normalisht aktivitetet e pėrditshme, tė pėrqendrohen dhe ti kushtojnė vėmendje
diēkaje, tė flasin, tė marrin vendime, apo tė kujtojnė gjėrat. Veē tė tjerash,
ankohen se nuk kanė forcė tė bėjnė asgjė, ndihen krejtėsisht tė zhveshur nga
ēdo lloj energjie, shpesh vuajnė nga ērregullimet e gjumit dhe humori i keq.
Lodhja ėshtė njė prej simptomave mė tė zakonshme qė i ka ndodhur njė njeriu,
megjithatė, nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve, ajo i detyrohet stresit,
depresionit ose patologjive si diabeti, infeksionet kronike, apo sėmundjet
infiamatore kronike. Njė diagnozė e saktė e Cfs-sė pėrjashton tė gjitha rastet
e pėrmendura mė lart. Pėr kėtė arsye ėshtė shumė e rėndėsishme njė konsultim i
vazhdueshėm mes mjekut dhe pacientit, njė bashkėpunim qė ndihmon tė sqarohet njė
situatė paksa e ndėrlikuar si kjo. Shenjave tė cilave u duhet kushtuar rėndėsi?
Ja disa prej tyre, por vetėm nė qoftė se janė tė pranishme prej tė paktėn
gjashtė muajsh: probleme me kujtesėn dhe pėrqendrimin, faktorė qė ndikojnė
drejtpėrsėdrejti nė punė, jetėn sociale dhe personale, faringjit, dhembje tė
qafės dhe gjėndrave limfatike, dhembje muskulore dhe tė artikulacioneve (pa
inflamacion), gjumė jo i qetė, dobėsi pas ushtrimeve fizike qė zgjasin pėr 24
orė.
Si mund ti luftojmė simptomat
Fatkeqėsisht
pėr momentin nuk ekziston njė ilaē i cili ėshtė nė gjendje tė shėrojė
pėrfundimisht sėmundjen, edhe pse shpesh pacientėt mund tė qetėsohen nga barnat
e ndryshme dhe modifikimi i stilit tė jetesės. Ndonjėherė mund tė arrihet deri
nė shėrim tė plotė, madje njė numėr i madh rastesh kanė pėrmirėsime tė dukshme.
Nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt, shpresohet tė gjenden shkaqet e kėsaj
sindrome nė mėnyrė qė tė diagnostikohet dhe kurohet mė mirė. Njė studim i
publikuar nė Journal of Clinical Patology ka zbuluar nė njė grup pacientėsh me
Cfs njė sėrė anomalish gjenetike, gjė qė mund tė shpjegojė mosfunksionimin e
prodhimit tė energjive qelizore. Pėr momentin duhet tė kėnaqemi me luftimin e
simptomave tė ndryshme pėrmes disa barnave: pėr shembull analgjezikėt mund tė
pėrdoren pėr dhembje, erythropoietin nė rastin e uljes sė nivelit tė rruazave
tė kuqe tė gjakut, shtesat e hekurit ose vitamina nė rast se mungojnė kėto
substanca etj. Sipas specialistėve, rezultatet mė tė mira arrihen pėrmes
kombinimit tė barnave dhe mbėshtetjes psikologjike, duke pėrdorur nėse ėshtė e
nevojshme edhe antidepresivė.
Gjimnastikė, ushqime tė shėndetshme
dhe gjumė
Hapi i parė qė duhet tė bėni ėshtė njė vizitė e
imtėsishme te mjeku i familjes, sepse zgjidhja mund tė gjendet vetėm pėrmes
komunikimit mjek-pacient. Pastaj, siē sugjerojnė edhe ekspertėt, duhet tė
organizoni ditėt (nė shtėpi dhe punė) pa pretenduar shumė nga vetja. Bėni sa mė
shumė gjimnastikė. Nėse mendoni qė qėndrimi i tepėrt nė shtrat ju bėn mirė, nuk
ėshtė e vėrtetė. Edhe nėse nuk ndiheni mirė fizikisht, mblidhini forcat dhe bėni
njė shėtitje tė shkurtėr, sepse siē kanė dėshmuar edhe shumė studime shkencore,
aktiviteti fizik ėshtė njė kurė e pazėvendėsueshme pėr trupin. Nė fund, duhet tė
ushqeheni mirė dhe tė flini aq sa duhet. Jo duke e tepruar, sepse njė ushqim i
rėndė dhe gjumė i tepėrt ua shtojnė edhe mė shumė gjendjen e lodhjes. Gjithashtu
nuk duhet tė hani pak, sepse nė tė kundėrt ndiheni tė dobė