BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Sheqeri sjell shqetėsime nė organizėm!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    Buzqeshje Sheqeri sjell shqetėsime nė organizėm!

    Mesazh nga LePuRuShJa 16/12/2011, 22:36

    Sheqeri sjell shqetėsime nė organizėm! Images

    Edhe pse gjatė dietės sonė tė pėrditshme ditore nė konsumojmė njė sasi tė caktuar sheqeri, ka edhe nga ata persona qė abuzojnė me tė. Por studimet kanė treguar se konsumimi i tepėrt i sheqerit shoqėrohet me pasoja negative pėr shėndetin.

    Sipas shkencėtarėve, sheqeri ėshtė njė nga ushqimet mė tė dėmshme pėr shėndetin e njerėzve. Mė poshtė tregohen disa nga shqetėsimet kryesore qė sjell nė organizėm konsumimi i tepėrt i sheqerit
    1. Nga konsumimi i sheqerit krijohen luhatje tė pėrmbajtjes sė tij nė gjak, pasojė e tė cilave ėshtė ndryshimi i shpeshtė i gjendjes shpirtėrore, lodhja, dhimbjet e vazhdueshme tė kokės, uria pėr ushqime tė ėmbla, etj. Mė e keqja ėshtė se nė organizėm krijohet gradualisht njė vartėsi e posaēme, kur ēdo dozė e re sheqeri, pasi sjell njė lehtėsim tė pėrkohshėm, shton urinė pėr ėmbėlsira, etj.
    2. Studimet e vazhdueshme shkencore kanė treguar se sa mė shumė produkte glicemie (qė ndikojnė nė pėrmbajtjen e sheqerit nė gjak, pėrfshirė edhe sheqerin) tė pėrdoren, aq mė i lartė ėshtė rreziku nga dhjamosja ose diabeti. Kėto ushqime shtojnė gjithashtu rrezikun nga sėmundjet kardiovaskulare dhe disa forma tė kancerit.
    3. Konsumimi i tepėrt i sheqerit prish balancėn e substancave dhe sidomos, fermenteve, mirėpo kur prishet kjo balancė, lind mundėsia e dobėsimit tė imunitetit dhe kjo, natyrisht, sjell sėmundje tė ndryshme.
    4. Nė qoftė se njė njeri merr ushqime tė pasura me sheqer dhe me hidrokarbure tė tjera tė pastra, nė organizmin e tij krijohet njė deficit i kromit, njė nga funksionet e tė cilit ėshtė rregullimi i nivelit tė sheqerit nė gjak. Kromi merret nga ushqime tė ndryshme me prejardhje bimore dhe shtazore, mirėpo niseshteja e pastėr dhe hidrokarburet e tjera e “zhdukin” kromin nga kėto ushqime.
    5. Sheqeri shpejton proceset e plakjes. Njė pjesė e molekulave tė tij hyjnė nė gjak, ku bashkohen me proteinat dhe strukturat e reja molekulare qė krijohen, si pasojė e kėtij procesi ndikojnė nė dobėsimin e elasticitetit tė indeve, duke filluar qė nga lėkura, deri tek indet e organeve dhe tė arterieve. Sa mė e lartė tė jetė pėrqindja e sheqerit nė gjak, aq mė shpejt vjen pleqėria.
    6. Sheqeri mbetet nėpėr dhėmbė dhe shton rrezikun e kariesit mė shumė se ēdo ushqim tjetėr. Veē kėsaj, ai mund tė bėhet shkak pėr infektimin e mishrave tė dhėmbėve, tė cilat, duke pasur lidhje me sistemin kardiovaskular dhe gjithė sistemin imun tė organizmit, sjellin edhe dėmtimin e tyre.
    7. Sheqeri shton stresin. Organizmi i njeriut ka njė sistem mbrojtės nga shqetėsimet dhe streset, qė bazohet tek adrenalina, epinefrina dhe kortizoli. Gjatė konsumimit tė sasive tė mėdha tė sheqerit, kėto hormone mund tė japin alarmin, duke na shqetėsuar dhe duke ndikuar nė ndryshimin e humorit tonė.
    8. Sipas tė dhėnave mjekėsore, si pasojė e konsumimit tė sheqerit, nė organizmin e njerėzve mungojnė disa substanca shumė tė rėndėsishme ushqyese si vitaminat A, C, B.12, kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri dhe acidi folik. E keqja ėshtė se kėto mungesa janė zbuluar mė shumė te fėmijėt, pra, pikėrisht tek ata qė kanė mė shumė nevojė pėr to. Sheqeri, me sa duket, nuk i jep mundėsi organizmit qė t’i pėrvetėsojė ato.

    Nga konsumimi i sheqerit krijohen probleme shėndetėsore:

    - Luhatje tė pėrmbajtjes sė tij nė gjak
    - Ndryshimi i shpeshtė i gjendjes shpirtėrore
    - Lodhje
    - Dhimbje tė vazhdueshme tė kokės
    - Uri pėr ushqime tė ėmbla
    - Rreziku nga dhjamosja ose diabeti
    - Rreziku nga sėmundjet kardiovaskulare
    - Disa forma tė kancerit
    - Sheqeri shpejton proceset e plakjes
    - Shton rrezikun e kariesit
    - Sheqeri shton stresin
    - Mungesė e disa substanca shumė tė rėndėsishme ushqyese si vitaminat A, C, B12.

    Diabeti, “sėmundja e sheqerit”

    Diabeti ėshtė njė epidemi, e cila kohėt e fundit po shfaqet nė mjaft raste edhe pse mjekėt janė gjithmonė tė angazhuar me trajtimin e saj. Nė mjekėsi Diabetes mellitus,i cili nė Shqipėri njihet edhe si “sėmundja e sheqerit”, ėshtė emėrtimi pėr njė grup sėmundjesh tė shkėmbimit tė lėndėve dhe pėrshkruan shenjat kryesore dhe prejardhjen e tyre si: jashtėqitja e sheqerit nė urinė. Nė gjuhėn mjekėsore ėshtė njė pėrcaktim pėr trazime tė ndryshme tė shkėmbimit tė lėndėve, shfaqja e tė cilit ėshtė njė sasi e tepėrt sheqeri nė gjak. Shkaku ėshtė ose nė mangėsinė e insulinės, njė insulinė ndjeshmėri (insulinė rezistence) ose tė dyja. Sipas shkakut ka lloje tė ndryshme diabeti, qė sidoqoftė kanė lidhje tė pėrbashkėta. Llojet me tė zakonshme janė: diabetes mellitus tip I dhe diabetes tip II.

    Kėshillat nga shkenca dhe mjekėsia

    Sot shkenca dhe mjekėsia ka bėrė tė mundur qė tė evitohen ose tė shėrohen shumė sėmundje tė pėrhapura, tė trupit dhe tė mendjes, duke bėrė njė jetė tė shėndetshme. Njė rol tė rėndėsishėm luan ndjekja e disa rregullave tė thjeshta tė dietės dhe shėndetit. Njė dietė vegjetariane ndihmon shumė jo vetėm pėr tė pasur njė trup tė shėndetshėm, por edhe pėr tė pasur njė mendje tė qetė dhe tė kthjellėt. Ndėrsa ushqimi i mire ėshtė vital pėr shėndetin edhe agjėrimi, dieta ėshtė po aq i rėndėsishme. Trupi ynė ka nevojė pėr pushime periodike dhe kjo pėrfshin edhe organet tonė tė tretjes. Agjėrimi ėshtė mėnyra e vetme pėr t’i lėnė tė pushojnė kėto organe jetėsore. Ėshtė e nevojshme tė mėsohet njė teknikė sa mė e pėrshtatshme pėr njė dietė efikase .

    Personat e prekur nga diabeti

    Rreth 5 pėr qind e popullsisė sė botės ėshtė e sėmurė mė diabet, dhe gati 7 pėr qind janė para diabetikė. Ky studim u fokusua mė shumė nė atė qė mjekėt e pėrcaktojnė si tipi dytė i diabetit. Kjo lloj sėmundje zhvillohet zakonisht nė moshė madhore dhe tek pacientėt, tė cilėt kanė nivel tė lartė tė sheqerit nė gjak, sepse qelizat e tyre janė bėrė rezistente ndaj insulinės, hormoni qė stabilizon ngritjen e sheqerit nė gjak. Kėto rezultate u paraqiten si njė rreze shprese atėherė kur doktorėt dhe institucione tė ndryshme tė shėndetit po pėrpiqen tė kontrollojnė shkallėn e rritjes sė sėmundjes sė diabetit nė gjithė botėn. Nė SHBA 20 milionė njerėz, pra 7 pėr qind e popullsisė janė tė sėmurė me diabet dhe gati 54 milionė janė para diabetikė, megjithėse shumė prej tyre nuk janė nė dijeni.

    Lufta ndaj sėmundjes sė diabetit

    Nė botė janė rreth 230 milionė persona tė prekur nga sėmundja e diabetit, dhe pritet qė brenda 20 vjetėve tė ardhshme kjo shifėr tė arrijė nė 350 milionė. Njė situatė e vėshtirė, krijuar nga fakti se taksa e diabetit po rritet sė tepėrmi edhe nė vendet nė zhvillim, nė tė cilat pėrmirėsimi i kushteve tė jetesės, nuk ėshtė akoma nė nivelin e duhur. Edhe nė vendet e zhvilluara diabeti regjistrohet nė taksat me rritje mė tė pėrshpejtuar dhe masat pėr ta sensibilizuar nuk janė gjithmonė tė mjaftueshme. Mbi tė gjitha duhet realizuar njė mėnyrė efikase pėr ta luftuar sėmundjen. Sė pari, duhet rrėnjosur kultura e praktikimit tė sporteve tė ndryshme, pėr tė pasur njė shėndet sa mė tė plotė. Lufta ndaj diabetit ėshtė njė nga sfidat mė delikate qė bota mjekėsore dhe politike duhet tė pėrballojė. /Keshilla.net/

      Ora ėshtė 15/11/2024, 00:37