BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    Kolesteroli, ushqimet qė duhet tė pėrdorni!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    Buzqeshje Kolesteroli, ushqimet qė duhet tė pėrdorni!

    Mesazh nga LePuRuShJa 2/3/2012, 09:45

    Kolesteroli, ushqimet qė duhet tė pėrdorni! Images

    Kolesteroli ėshtė substancė lipidike (e yndyrshme) e domosdoshme pėr organizmin. Ai ndihmon nė fabrikimin e ēdo qelize e gjithashtu nė fabrikimin e hormoneve dhe shumė substancave tė tjera. Por rritja e pėrqindjes sė kolesterolit nė gjak (hyperkolesterolemiese) mund tė jetė shumė e dėmshme pėr organizmin. Kolesteroli fabrikohet nė mėlēi, por ne e marrim dhe nga ushqime tė ndryshme si psh veza, djathi, qumėshti, mishi tė brendshmet e kafshėve si mėlēitė, zemra e tė tjera. Rritja e pėrqindjes sė kolesterolit nė gjak pėrbėn faktorin kryesor tė sėmundjeve tė artereve, kryesisht tė zemrės. Kolesteroli ėshtė njė faktor gjithashtu i aksidenteve vaskulare cerebrale dhe i sėmundjeve trombo-embolike.

    Arteroskleroza
    Kur pėrqindja e kolesterolit nė gjak ngrihet, formohen disa grimca yndyre, qė ngjiten nė faqet e artereve. Kėto grimca formojnė njė shtresė yndyre, qė vjen nga dita nė ditė duke u zmadhuar e qė sjell si rrjedhojė zvogėlimin e diametrit tė artereve deri nė bllokimin total tė tyre. Bllokimi i artereve nuk lejon mė qarkullimin e gjakut. Kur gjaku nuk ka mė mundėsi tė qarkullojė, qelizat e kėtyre artereve vdesin nga mungesa e oksigjenit dhe elementeve ushqyese. Nė kėtė raste, mund tė kemi sipas arteries sė bllokuar, infarktus tė myokard (infakt) kur bllokohen arteret e zemrės, aksidente vaskulare cerebrale, qė mund tė shoqėrohen me hemorragji tė brendshme, kur bllokohen arteret e trurit, ose afeksion tė gjymtyrėve inferiore.

    Pėrqindja e kolesterolit
    Idealja ėshtė mė pak se 2 gram pėr 1 litėr gjak, ndėrkohė qė limiti ėshtė 2 gram deri nė 2.5 g pėr 1 litėr gjak. Tepėr e lartė ėshtė kur kalohet 2.5 g pėr 1litėr gjak. Pėr tė ulur pėrqindjen e lartė tė kolesterolit nuk duhet tė pini cigare dhe nėse pini mundoheni ta ulni numrin e tyre deri sa ta ndaloni krejtėsisht
    Merruni me ushtrime fizike nė mėnyrė tė rregullt. Mbani njė peshė ideale (pesha ideale ėshtė ajo qė keni pasur kur keni qenė 25 vjeē), kujdes me alkoolin, mundohuni tė mos konsumoni shumė yndyrnat, favorizoni zarzavatet dhe frutat. Favorizoni mė tepėr konsumin e peshkut se sa tė mishit. Pėrdorni mė shumė vajin e ullirit se sa gjalpin nė pėrgatitjen e vakteve. Kujdes me ėmbėlsirat e ndryshme, sepse bėhen gjithnjė me shumė vezė, po ashtu duhet tė largoni nga ushqimet tuaja gjalpin, djathin sallamet e ndryshme.

    Gjenet pėrgjegjėse pėr sėmundjen

    Nėse pavarėsisht dietės dhe aktivitetit fizik, nuk arrini tė mbanin nėn kontroll nivelin e kolestrolit tė keq, duhet tė dini se faji nuk ėshtė i stilit tuaj tė jetesės, por i gjeneve tuaja. Nė fakt, njė grup studiuesish tė koordinuar nga Paul Williams i “Berkeley Lab’s Life Sciences Division” ka zbuluar se gjenet luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė stabilizimin e kolesterolit tė keq nė gjak dhe disa individė duhet tė lodhen mė tepėr se tė tjerėt, sepse janė mė tė ndjeshėm ndaj hiperkolesterolaminės.
    Studimi duket se ofron njė motiv pėr faktin se disa prej nesh kanė fatin e keq tė kenė nivelin e kolestrolit tė lartė, edhe pse qėndrojnė mjaft tė kujdesshėm ndaj gjithēkaje qė hanė, ndėrsa tė tjerė mund t’i lejojnė vetes shkelje rregullash, pa krijuar probleme me akumulimin e yndyrnave tė dėmshme pėr organizmin. Studiuesit kanė vėzhguar tė dhėnat e 28 ēifteve binjakėsh identikė, me pėrputhmėri gjenetike, por me stile jete tė ndryshme, pėr tė vlerėsuar peshėn e gjeneve dhe sjelljet mbi nivelin e lipoproteinave me intensitet tė ulėt (LDL) shkaktare pėr prodhimin e kolesterolit tė keq, mjaft tė dėmshėm pėr shėndetin kardiovaskular.

    Dieta me pėrqindje tė ulėt yndyre ul kolesterolin
    Ekspertėt i kanė nėnshtruar vullnetarėt ndaj dy tipe dietash alternative, njė me pėrbėrje tė ulėt yndyrnash dhe njė qė pėrmbante shumė yndyrna (qė ėshtė baraz me 40 pėr qind tė kalorive totale qė merr organizmi). Ekspertėt kanė vėnė re se duke kaluar nga dieta e parė nė tė dytėn, niveli i kolesterolit rritej nė mėnyrė tė pashmangshme pėr tė gjithė ēiftet e binjakėve, por ndryshe nga njė ēift nė tjetrin.

    Ende nuk dihet se cilat janė gjenet qė pėrfshihen nė pėrhapjen e kolesterolit nė organizėm, por tė gjithė njerėzve u kėshillohet njė stil i shėndetshėm jete, regjim ushqimor tė mirė dhe zbatimin e terapive tė kėshilluara nga specialistėt, tė tilla sjellje janė armėt mė tė mira ndaj hiperkolesterolaminės. Kolesteroli nuk kursen as femrat dhe as meshkujt, madje, sipas studimeve, mė tė prekura janė femrat, pasi ato janė mė tė prira drejt ushqimeve me yndyrė.

    Ushtime fizike pėr tė ndaluar sėmundjen

    Pėr tė ulur pėrqindjen e lartė tė kolesterolit nuk duhet tė pini cigare dhe nėse pini mundoheni ta ulni numrin e tyre deri sa ta ndaloni krejtėsisht. Merruni me ushtrime fizike nė mėnyrė tė rregullt. Tri herė nė javė duhet tė kryhen ushtrime fizike nga tė gjithė personat qė i kanė kaluar tė 25-at, pasi pas kėsaj moshe trupi i njeriut fillon tė humbasė energjitė e tij dhe tė pėrthith sa mė shumė yndyrna. Mbani njė peshė ideale (pesha ideale ėshtė ajo qė keni pasur kur keni qenė 25 vjeē), kujdes me alkoolin, mundohuni tė mos konsumoni shumė yndyrnat, favorizoni zarzavatet, dhe frutat. Kėto janė gjashtė kėshilla japin specialistėt pėr tė larguar kolestrerolin, ato vlejnė si pėr meshkujt ashtu edhe pėr femrat, kanė tė bėjnė kryesisht me ushqimet. Ndėrkohė qė 2 produkte janė shumė tė rėndėsishme pėr organizmin e njeriut pėr tė evituar kolesterolin, bėhet fjalė pėr peshkun dhe tė gjitha nėnproduktet e tij si dhe pėr zarzavatet.

    Si kurohet kolesteroli

    Kolesteroli ėshtė njė strukturė qė shėrben pėr shumė funksione nė trup, duke filluar qė nga formimi i membranave tė qelizave e deri nė formimin e hormoneve seksuale si testosteroni etj. Sipas specialistėve ai mund tė formohet nė dy mėnyra. E para, ėshtė me anė tė dietės ose me anė tė formimit nga trupi vetė. Por ajo ēfarė ėshtė mė kryesore ka tė bėjė me faktin qė nė cilėndo formė qė do ta kemi kolesterolin, do t’i duhen transportues qė tė lėvizė, sepse (si tė gjithė dhjamėrat) ėshtė i patretshėm nė plazmė. Pėr kėtė funksion janė lipoproteinat, tė cilat janė struktura tė pėrbėra nga fosfolipide dhe nga proteina qė formojnė pjesėn e jashtme tė tyre, kurse nė brendėsi kanė kolesterolin dhe trigliceridet. Kėto janė mė tė tretshme nė plazmė dhe prandaj e bėjnė tė mundur nė mėnyrė mė tė thjeshtė transportimin e kolesterolit dhe triglicerideve. Nga tė dhėnat, duhet thėnė se edhe albumina luan deri diku rolin e trasportatorit, por si trasportues mė tė mirė shėrbejnė lipoproteinat.

    Si ulet kolesteroli

    1-Pėr tė ulur pėrqindjen e lartė tė kolesterolit nuk duhet tė pini cigare, dhe nėse pini, mundoheni ta ulni numrin e tyre deri sa ta ndaloni krejtėsisht
    2-Merruni me ushtrime fizike nė mėnyrė tė rregullt. Mbani njė peshė ideale (pesha ideale ėshtė ajo qė keni pasur kur keni qenė 25 vjeē)

    3-Kujdes me alkoolin, mundohuni tė mos konsumoni shumė yndyrnat, favorizoni zarzavatet, dhe frutat.

    4- Favorizoni mė tepėr konsumin e peshkut se sa tė mishit.

    5-Pėrdorni mė shumė vajin e ullirit se sa gjalpin nė pėrgatitjen e vakteve.

    6-Kujdes me ėmbėlsirat e ndryshme, sepse bėhen gjithnjė me shumė vezė, po ashtu duhet tė largoni nga ushqimet tuaja gjalpin, djathin, sallamet e ndryshme. /tiranaobserver/

      Ora ėshtė 14/11/2024, 19:02