Shumė nga ne, ose pothuajse tė gjithė kalojmė me orė tė gjata duke shikuar nė ekranin e vogėl kompjuterit, televizorit, ipade-it, telefon, monitorėt GPS. Si rezultat i kėsaj sytė thahen, skuqen, irritohen, arcarohen, dyfishojnė shikimin, ju shkaktojnė lodhje dhe dhimbje koke. Tė shikuarit mė shumė se duhet ekranin e kompjuterit po bėhet njė problem mjaft shqetėsues nga dita nė ditė sepse rrezikon tė dėmtojė rėndė shikimin e ēdo personi.
Mbyllni sytė kur jeni duke shikuar pėr njė kohė tė gjatė para kompjuterit, kėshtu herė pas herė shtrengoni sytė qė tju normalizohet kthjelltėsia e tė shikuarit.
Femrat priren tė kenė mė shumė thatėsirė tek sytė se sa meshkujt. prandaj tek femrat shkaktohet mė pas i ashtėquajturi lotėt e thatė.
Fikni dritat, pakėsoni sa mė shumė kilovatėt e hargjuar duke shuar llampadarin e tavolinės ku keni kompjuterin, gjithashtu zbritni goxha fuqinė e dritės sė kompjuterit, sepse ka njė dritė shumė tė fortė.
Planifiko orare qė tė bėni pushim pėr sytė tuaj, shoqata amerikane e kujdesit ndaj syve kėshillon qė duhet tė bėni njė pushim tė pakten 15 minuta kry dy orėsh para njė ekrani elektronik. Brenda 20 minutash ri-fokusohuni tek objekti juaj dhe shikoni objektin nga njė distancė mė e largėt tani.
Nga njė studim i bėrė nė indi, ku u testuan rreth 291 njerėz tė cilėt kanė punuar me kompjuter kishin po tė njėjtin nivel shikimi tė presionit dhe qartėsisė nė tė shikuar. Ndėrsa kėshilla mė e thjeshtė qė mund tju bėjmė, pastroni ekranin sa mė shpesh dhe mos gjeni fjalė tė vėshtira tė cilat kėrkojnė angazhim nė shikim, fakt ky i cili lodh shikimin e njeriut. /Keshilla/