Pėr ēdokėnd qė nuk e ka idenė pėr ekzistencėn e kolesterolit, le tė lexojnė 6 te dhenat rreth tij. Mes armiqve tė arterieve, veēojmė atė qė drejton diabetin: kolesterolin. Pėr ēdokėnd qė nuk e ka idenė pėr ekzistencėn e tij, le tė lexojnė 6 pyetje tė thjeshta e praktike rreth tij.
Ēfarė ėshtė kolesteroli dhe si ta luftojmė?
I domosdoshėm pėr funksionimin e trupit. Kolesteroli ėshtė yndyrė qė prodhohet nga dy tė tretat e mėlēisė dhe nga ushqyerja. Ai ėshtė i pranishėm nė sipėrfaqen e brendshme tė qelizave duke iu dhėnė atyre fleksibilitet dhe fuqi, ndėrsa i siguron nė tė njėjtėn kohė mbrojtjen nga agjentėt e jashtėm veprues.
Pėr tė arritur tek organet e ndryshme kolesteroli pėrdor transportues qė e lejojnė tė qarkullojė nė gjak.
HDL (Low Density Lipoproteins), ose kolesteroli i mirė arrin edhe nė mėlēi, ku pėrpunohet dhe bėhet eliminimi i tepėrt i tij. LDL-tė transportojnė kolesterolin nga mėlēia nė drejtim tė tė gjitha qelizave. Kur LDL-tė funksionojnė keq, ose janė mangėt, niveli i kolesterolit nė gjak rritet. Nė kėtė pikė kolesteroli akumulohet pėr tė formuar pllaka qė gradualisht bllokojnė arteriet. Kjo ėshtė arsyeja pse LDL njihet ndryshe edhe si kolesteroli i keq.
Pse rritet kolesteroli?
Nė vend tė parė qėndron mėnyra e keqe e tė ushqyerit, ndėr shkaqet e rritjes sė kolesterolit. Ushqimet me yndyra tė ngopura nė veēanti, por edhe stresi, trashėgimia gjenetike, sėmundjet e caktuara (sėmundje tė veshkave, sėmundja e tiroideve), marrja e disa barnave nxisin rritjen e kolesterolit nė gjak. Pėrveē kėsaj, ndikojnė edhe pirja e duhanit, konsumimi i alkoolit, hipertensioni, diabeti, mbipesha, mėnyra sedentare e jetesės janė tė gjithė faktorėt qė bėjnė aleancė me kolesterolin e tepėrt, duke rritur rreziqet pėr sėmundjet kardiovaskulare.
Teprica e kolesterolit ėshtė e lidhur me peshėn?
Kolesteroli dhe pesha mund tė kenė lidhje mes tyre. Pėr peshėn e tepėrt qė ėshtė depozituar kryesisht nė pjesėt e sipėrme tė trupit (qafa, supet, barku), vijnė nga pas anomali tė shumta: hipertensioni, diabeti i tipit 2, rritja e triglicerideve dhe hiperkolesteroli. Njė rėnie nė peshė, edhe modeste, pėrmirėson shėndetin e njerėzve qė kanė njė indeks tė masės trupore (BMI) mė tepėr se normalja.
Ushqimet me yndyrė, duhen ndaluar rreptėsisht?
Pėr tė zvogėluar kolesterolin, nuk ėshtė mė njė sekret, ju duhet tė filloni tė ndryshoni zakonin e tė ushqyerit. Jo tė gjitha ushqimet yndyrore duhen hequr. Kur hani, duhet tu jepni prioritet yndyrave tė pangopura nė krahasim me tė ngopurat.
Ēfarė nėnkuptohet me yndyrna tė mira?
Ne duhet sė pari tė sqarojmė faktin se nuk ka nė tė vėrtetė yndyrna tė mirė ose tė kėqija, janė sasitė e tyre, tė tepėrta apo tė pamjaftueshme, tė cilat mund tė ēojnė nė pasoja tė rrezikshme pėr organizmin. Acidet yndyrore tė pangopura, tė quajtur kėshtu yndyrna tė mira, janė gjetur kryesisht nė vajra, nė vaj dhe nė peshk. Dėgjojmė shpesh tė flitet pėr Omega 3. Kėto acide yndyrore tė pangopura kontribuojė nė funksionimin efikas tė sistemit kardiovaskular. Gjenden veēanėrisht tek ushqimet (nuk prodhohen nga trupi), nė veēanti tek peshqit e mėdhenj, tek vaji i kanolas, tek arrat dhe soja.
Tė tjera acide yndyrore tė pangopura janė Omega 6, Omega 9, tė dobishme. Omega gjendet veēanėrisht nė vajin e lulediellit, tė misrit ose sojės. Pėr njė ushqim tė mirė dhe tė ekuilibruar, studiuesit rekomandojė konsumimin e kėtyre acideve yndyrore tė pangopura, Omega 6 dhe Omega 3, nė dietėn tonė, por nė sasi tė ekuilibruara (shembull: raporti mes Omega 6/ Omega 3, afėrsisht 5).
Cilat janė avantazhet e konsumimit tė frutave dhe perimeve nė njė dietė anti-kolesterol?
Tė varfra nė yndyrna dhe kalori, frutat dhe perimet na mbushin me mikroushqyes, vitamina, minerale, oligominerale, fibra, thelbėsore pėr organizmin. Ato pėrmbajnė nė veēanti antioksidantė qė parandalojnė oksidimin e kolesterolit dhe evitojnė formimin e pllakave nė arterie. Tė varfra nė yndyrna tė ngopura, frutat dhe perimet mbrojnė shėndetin kardiovaskular. /ikub/
Ēfarė ėshtė kolesteroli dhe si ta luftojmė?
I domosdoshėm pėr funksionimin e trupit. Kolesteroli ėshtė yndyrė qė prodhohet nga dy tė tretat e mėlēisė dhe nga ushqyerja. Ai ėshtė i pranishėm nė sipėrfaqen e brendshme tė qelizave duke iu dhėnė atyre fleksibilitet dhe fuqi, ndėrsa i siguron nė tė njėjtėn kohė mbrojtjen nga agjentėt e jashtėm veprues.
Pėr tė arritur tek organet e ndryshme kolesteroli pėrdor transportues qė e lejojnė tė qarkullojė nė gjak.
HDL (Low Density Lipoproteins), ose kolesteroli i mirė arrin edhe nė mėlēi, ku pėrpunohet dhe bėhet eliminimi i tepėrt i tij. LDL-tė transportojnė kolesterolin nga mėlēia nė drejtim tė tė gjitha qelizave. Kur LDL-tė funksionojnė keq, ose janė mangėt, niveli i kolesterolit nė gjak rritet. Nė kėtė pikė kolesteroli akumulohet pėr tė formuar pllaka qė gradualisht bllokojnė arteriet. Kjo ėshtė arsyeja pse LDL njihet ndryshe edhe si kolesteroli i keq.
Pse rritet kolesteroli?
Nė vend tė parė qėndron mėnyra e keqe e tė ushqyerit, ndėr shkaqet e rritjes sė kolesterolit. Ushqimet me yndyra tė ngopura nė veēanti, por edhe stresi, trashėgimia gjenetike, sėmundjet e caktuara (sėmundje tė veshkave, sėmundja e tiroideve), marrja e disa barnave nxisin rritjen e kolesterolit nė gjak. Pėrveē kėsaj, ndikojnė edhe pirja e duhanit, konsumimi i alkoolit, hipertensioni, diabeti, mbipesha, mėnyra sedentare e jetesės janė tė gjithė faktorėt qė bėjnė aleancė me kolesterolin e tepėrt, duke rritur rreziqet pėr sėmundjet kardiovaskulare.
Teprica e kolesterolit ėshtė e lidhur me peshėn?
Kolesteroli dhe pesha mund tė kenė lidhje mes tyre. Pėr peshėn e tepėrt qė ėshtė depozituar kryesisht nė pjesėt e sipėrme tė trupit (qafa, supet, barku), vijnė nga pas anomali tė shumta: hipertensioni, diabeti i tipit 2, rritja e triglicerideve dhe hiperkolesteroli. Njė rėnie nė peshė, edhe modeste, pėrmirėson shėndetin e njerėzve qė kanė njė indeks tė masės trupore (BMI) mė tepėr se normalja.
Ushqimet me yndyrė, duhen ndaluar rreptėsisht?
Pėr tė zvogėluar kolesterolin, nuk ėshtė mė njė sekret, ju duhet tė filloni tė ndryshoni zakonin e tė ushqyerit. Jo tė gjitha ushqimet yndyrore duhen hequr. Kur hani, duhet tu jepni prioritet yndyrave tė pangopura nė krahasim me tė ngopurat.
Ēfarė nėnkuptohet me yndyrna tė mira?
Ne duhet sė pari tė sqarojmė faktin se nuk ka nė tė vėrtetė yndyrna tė mirė ose tė kėqija, janė sasitė e tyre, tė tepėrta apo tė pamjaftueshme, tė cilat mund tė ēojnė nė pasoja tė rrezikshme pėr organizmin. Acidet yndyrore tė pangopura, tė quajtur kėshtu yndyrna tė mira, janė gjetur kryesisht nė vajra, nė vaj dhe nė peshk. Dėgjojmė shpesh tė flitet pėr Omega 3. Kėto acide yndyrore tė pangopura kontribuojė nė funksionimin efikas tė sistemit kardiovaskular. Gjenden veēanėrisht tek ushqimet (nuk prodhohen nga trupi), nė veēanti tek peshqit e mėdhenj, tek vaji i kanolas, tek arrat dhe soja.
Tė tjera acide yndyrore tė pangopura janė Omega 6, Omega 9, tė dobishme. Omega gjendet veēanėrisht nė vajin e lulediellit, tė misrit ose sojės. Pėr njė ushqim tė mirė dhe tė ekuilibruar, studiuesit rekomandojė konsumimin e kėtyre acideve yndyrore tė pangopura, Omega 6 dhe Omega 3, nė dietėn tonė, por nė sasi tė ekuilibruara (shembull: raporti mes Omega 6/ Omega 3, afėrsisht 5).
Cilat janė avantazhet e konsumimit tė frutave dhe perimeve nė njė dietė anti-kolesterol?
Tė varfra nė yndyrna dhe kalori, frutat dhe perimet na mbushin me mikroushqyes, vitamina, minerale, oligominerale, fibra, thelbėsore pėr organizmin. Ato pėrmbajnė nė veēanti antioksidantė qė parandalojnė oksidimin e kolesterolit dhe evitojnė formimin e pllakave nė arterie. Tė varfra nė yndyrna tė ngopura, frutat dhe perimet mbrojnė shėndetin kardiovaskular. /ikub/