Migrena ėshtė njė sėmundje akoma e panjohur pėr mjekėt, por ekzistojnė metoda tė thjeshta qė mund tju ndihmojnė nė kalimin e krizave. Pavarėsisht pėrparimit tė shkencės dhe mjekėsisė pėr shumė sėmundje, ka disa qė akoma janė tė pakurueshme. Njė prej tyre ėshtė migrena, e cila ėshtė pėrhapur shumė kohėt e fundit dhe prek njerėzit qė kanė ngarkesė nė punė, tension dhe ēėshtje tė rėnda emocionale. Ndonėse nuk ėshtė njė sėmundje e rrezikshme, migrena shkakton shumė dhembje te njerėzit qė prek. Ja cilat janė pesė metodat mė tė thjeshta qė do tju ndihmojnė nė kalimin e krizave tė migrenės.
Pėrdorimi i pikanteve
Specat djegės mund tė jenė njė alternativė e mirė pėr tė larguar dhembjen qė sjell njė krizė migrene, kjo pėr shkak se ato janė qetėsues tė dhembjeve. Njė sasi e caktuar specash djegės duhet tė pėrdoret gjatė krizės, por jo nė ēdo vakt.
Uji i ftohtė
Zhytini tė dyja duart nė ujė tė ftohtė pėr sa mė gjatė tė mundeni. Kjo mund tju ndihmojė ta kaloni dhembjen shpejt. Hapini dhe mbyllini grushtet gjatė kohės qė i keni duart tė mbyllura nė ujė.
Dhoma e errėt
Pėrpiquni qė tė qėndroni nė njė dhomė tė errėt gjatė kohės kur ju kap njė krizė migrene. Drita mund tju provokojė dhembjen e pėrgjithshme dhe atė tė kokės.
Kafeina
Njė sasi e madhe e kafeinės mund tė jetė e pashėndetshme, por njė sasi e moderuar mund tė veprojė si qetėsues dhembjeje pėr ata qė vuajnė nga migrena. Provojeni gjatė kohės kur keni dhembje dhe do ta ndjeni ndryshimin.
Masazhi
Kjo ėshtė teknika mė e pėrdorshme dhe mė e dobishme. Masazhimi i pikave ku ndjeni dhembje ėshtė njė gjė shumė e mirė pėr shkak se do tė ēlironi pikat e tensionit. Shtypni anėn e majtė dhe tė djathtė tė ballit, shpatullave dhe pulsit pėr tri herė qė tė rregulloni energjinė dhe pėr tu ēliruar nga dhembja.
Ēfarė ėshtė migrena?
Migrena ėshtė njė ērregullim i vazhdueshėm neurologjik i karakterizuar nga dhembje koke shpesh tė lidhura me njė numėr simptomash tė sistemit nervor tė pavullnetshėm. Fjala ka derivuar nga greqishtja hemikrania, qė do tė thotė dhembje nė njė pjesė tė kokės. Zakonisht dhembja e kokės prek vetėm njėrėn anė dhe mund tė zgjasė nga 2 deri nė 72 orė. Nga migrena vuajnė 18 pėr qind e grave dhe 6 pėr qind e meshkujve. Ajo manifestohet pėr herė tė parė rreth moshės 25 deri 45-vjeēare. Afėrisht 15 pėr qind e njerėzve nė botė vuajnė nga migrena.
Simptomat
Pėrzierja, tė vjellat, ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave dhe pėrkeqėsim i aktivitetit fizik, kėto janė zakonisht simptomat qė karakterizojnė migrenėn.
Njė nga tre njerėz qė vuajnė nga migrena pėrjetojnė njė aurė, qė ėshtė ērregullim i pėrkohshėm pamor, ndjesor dhe nė gjuhėn e folur qė sinjalizon dhembjen e kokės qė do tė fillojė sė shpejti.
Migrena besohet tė shkaktohet prej pėrzierjes sė faktorėve mjedisorė dhe gjenetikė. Rreth dy nga tre raste janė tė trashėguara nga familja. Ndryshimi i niveleve tė hormoneve mund tė luajė gjithashtu rol, meqė migrena prek mė shumė djemtė sesa vajzat pėrpara pubertetit. Por me kalimin e kohės gratė preken dy deri nė tri herė mė shumė se burrat. Krizat e migrenės pothuajse zhduken gjatė shtatzėnisė.
Shkaqet
Shkaqet e migrenės janė ende tė paqarta pėr doktorėt, por besohet se ėshtė njė ērregullim neurovaskular. Teoria kryesore lidhet me ndjeshmėrinė e tepruar tė lėvores sė trurit dhe me kontrollin anormal tė neuroneve tė dhimbjes.
Kushte tė tilla psikologjike si depresioni dhe ankthi mendohet tė jenė gjithashtu shkaktarė tė nxitjes sė migrenės. Stresi, uria dhe lodhja mund tė jenė shkaktarė nė dhembjen e kokės. Koha e menstruacioneve, kontraceptivėt oralė, koha pas shtatzėnisė dhe menopauza luajnė gjithashtu njė rol.
Edhe mjedisi ėshtė gjithashtu njė shkaktar i rėndėsishėm i dhembjeve nga migrena. Sipas statistikave njerėzit qė vuajnė nga kjo sėmundje marrin mė tepėr masa parandaluese nė lidhje me ajrin e mjedisit tė jashtėm dhe me ndriēimin. /ikub/
Pėrdorimi i pikanteve
Specat djegės mund tė jenė njė alternativė e mirė pėr tė larguar dhembjen qė sjell njė krizė migrene, kjo pėr shkak se ato janė qetėsues tė dhembjeve. Njė sasi e caktuar specash djegės duhet tė pėrdoret gjatė krizės, por jo nė ēdo vakt.
Uji i ftohtė
Zhytini tė dyja duart nė ujė tė ftohtė pėr sa mė gjatė tė mundeni. Kjo mund tju ndihmojė ta kaloni dhembjen shpejt. Hapini dhe mbyllini grushtet gjatė kohės qė i keni duart tė mbyllura nė ujė.
Dhoma e errėt
Pėrpiquni qė tė qėndroni nė njė dhomė tė errėt gjatė kohės kur ju kap njė krizė migrene. Drita mund tju provokojė dhembjen e pėrgjithshme dhe atė tė kokės.
Kafeina
Njė sasi e madhe e kafeinės mund tė jetė e pashėndetshme, por njė sasi e moderuar mund tė veprojė si qetėsues dhembjeje pėr ata qė vuajnė nga migrena. Provojeni gjatė kohės kur keni dhembje dhe do ta ndjeni ndryshimin.
Masazhi
Kjo ėshtė teknika mė e pėrdorshme dhe mė e dobishme. Masazhimi i pikave ku ndjeni dhembje ėshtė njė gjė shumė e mirė pėr shkak se do tė ēlironi pikat e tensionit. Shtypni anėn e majtė dhe tė djathtė tė ballit, shpatullave dhe pulsit pėr tri herė qė tė rregulloni energjinė dhe pėr tu ēliruar nga dhembja.
Ēfarė ėshtė migrena?
Migrena ėshtė njė ērregullim i vazhdueshėm neurologjik i karakterizuar nga dhembje koke shpesh tė lidhura me njė numėr simptomash tė sistemit nervor tė pavullnetshėm. Fjala ka derivuar nga greqishtja hemikrania, qė do tė thotė dhembje nė njė pjesė tė kokės. Zakonisht dhembja e kokės prek vetėm njėrėn anė dhe mund tė zgjasė nga 2 deri nė 72 orė. Nga migrena vuajnė 18 pėr qind e grave dhe 6 pėr qind e meshkujve. Ajo manifestohet pėr herė tė parė rreth moshės 25 deri 45-vjeēare. Afėrisht 15 pėr qind e njerėzve nė botė vuajnė nga migrena.
Simptomat
Pėrzierja, tė vjellat, ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave dhe pėrkeqėsim i aktivitetit fizik, kėto janė zakonisht simptomat qė karakterizojnė migrenėn.
Njė nga tre njerėz qė vuajnė nga migrena pėrjetojnė njė aurė, qė ėshtė ērregullim i pėrkohshėm pamor, ndjesor dhe nė gjuhėn e folur qė sinjalizon dhembjen e kokės qė do tė fillojė sė shpejti.
Migrena besohet tė shkaktohet prej pėrzierjes sė faktorėve mjedisorė dhe gjenetikė. Rreth dy nga tre raste janė tė trashėguara nga familja. Ndryshimi i niveleve tė hormoneve mund tė luajė gjithashtu rol, meqė migrena prek mė shumė djemtė sesa vajzat pėrpara pubertetit. Por me kalimin e kohės gratė preken dy deri nė tri herė mė shumė se burrat. Krizat e migrenės pothuajse zhduken gjatė shtatzėnisė.
Shkaqet
Shkaqet e migrenės janė ende tė paqarta pėr doktorėt, por besohet se ėshtė njė ērregullim neurovaskular. Teoria kryesore lidhet me ndjeshmėrinė e tepruar tė lėvores sė trurit dhe me kontrollin anormal tė neuroneve tė dhimbjes.
Kushte tė tilla psikologjike si depresioni dhe ankthi mendohet tė jenė gjithashtu shkaktarė tė nxitjes sė migrenės. Stresi, uria dhe lodhja mund tė jenė shkaktarė nė dhembjen e kokės. Koha e menstruacioneve, kontraceptivėt oralė, koha pas shtatzėnisė dhe menopauza luajnė gjithashtu njė rol.
Edhe mjedisi ėshtė gjithashtu njė shkaktar i rėndėsishėm i dhembjeve nga migrena. Sipas statistikave njerėzit qė vuajnė nga kjo sėmundje marrin mė tepėr masa parandaluese nė lidhje me ajrin e mjedisit tė jashtėm dhe me ndriēimin. /ikub/