Me ardhjen e pranverės, vijnė edhe ditėt e bukura me diell, si dhe mundėsia e shėtitjeve me njeriun e zemrės apo miqtė gjatė ditėve tė pushimit. Por vetėm kaq mund tė sjellė kjo stinė? Nė fakt, jo vetėm kaq, pasi me fillimin e saj vjen edhe e ashtuquajtura e keqja e pranverės, qė, pėrveē alergjive, sjell edhe lodhje, mungesė pėrqendrimi, humor tė keq, ankth dhe agresivitet.
Pra ndėrrimi i stinėve na bėn tė ndihemi jopozitivė. Sipas ekspertėve, bėhet fjalė pėr njė problematikė qė prek nė masė tė madhe gratė, gjashtė herė mė shumė se burrat. Bėhet fjalė pėr shqetėsime tė cilat lidhen me cilėsinė e dritės, qė shkakton ndryshime nė nivelet cerebrale, apo nė tru. Vėshtirėsitė mė tė shumta hasen gjatė periudhės vjeshtė-dimėr dhe dimėr-pranverė, ndėrsa kjo e fundit ka njė efekt mė shqetėsuese te njeriu. Bėhet fjalė pėr shqetėsime qė nė realitet na demonstrojnė se sa tė lidhur jemi ne me ritmet e natyrės, mė shumė nga se e mendojmė.
Nėse nė pranverė, bimėt janė nė tranzicion, praktikisht kėshtu jemi edhe ne, shpjegojnė ekspertėt. Pranvera provokon siklet edhe tek ai 10 pėr qind i popullsisė qė vuan nga ērregullimet e humorit. 40 pėr qind vuan nė mėnyrė tė veēantė nga hapat sezonalė, me manifestime qė konsiderohen njė pėrkeqėsim. Pa harruar alergjitė, veēanėrisht ato qė vijnė nga polenet dhe nga lulet, qė shkatėrrojnė ditėt e miliona njerėzve, duke provokuar shqetėsime serioze. Ndotja e ajrit padyshim qė nuk ndihmon nė kėtė ēėshtje, pėrkundrazi e pėrkeqėson edhe mė shumė situatėn. Ēfarė duhet bėrė? Duhet tė prisni qė organizmi tė pėrshtatet me ndryshimet, por nė tė njėjtėn kohė duhet tė viheni nė veprim edhe me disa trajtime farmakologjike nė bazė tė shenjave qė keni. Nuk duhet tė harroni tė bėni edhe ushtrimet sportive, pėr tė forcuar jo vetėm muskujt por edhe mendjen. Njė vrap i lehtė nė mes tė natyrės, ndonjė ushtrim tonifikues dhe njė dush i mirė.
Ēfarė i shkakton alergjitė e pranverės?
Grimcat e imėta tė cilat barten nga pemėt, bari dhe poleni, janė shkaktarėt mė tė shpeshtė tė alergjisė sė pranverės. Kur grimcat e polenit arrijnė nė hundėn e personit alergjik, sistemi imunitar i njeh si sulm nė organizėm. Pėr kėtė krijohen antitrupat tė cilėt sulmojnė alergjenėt, gjė qė shpie nė lirimin e histaminės nė gjak, i cili ėshtė iniciator i reaksioneve alergjike siē janė: rrjedhja e hundės, kruarja e syve etj.
Shkaktarėt e problemeve
Ardhja e pranverės shoqėrohet me njė rritje pak a shumė graduale tė temperaturave qė e detyrojnė organizmin, ende tė pamėsuar, ti nėnshtrohet njė pune tė madhe nė tentativė pėr tė ulur me shpejtėsi nxehtėsinė qė prodhohet nga ēdo lloj aktiviteti fizik. Stresi fizik qė prek nė kėtė periudhė njė numėr tė konsiderueshėm personash shpjegohet pikėrisht me kėtė nevojė tė organizmit pėr tė pėrmirėsuar termorregullatorin, nė mėnyrė qė tė arrijė tė pėrballojė mė mirė luhatjet e temperaturave, tipike pėr ndėrrimin e stinėve. Nė kalimin nga dimri nė pranverė, fiziku do kohė tė mėsohet me ritmet e punės qė detyrohen nga shtimi i orėve me diell, duke shkaktuar stres dhe lodhje.
Pėrveē kėsaj, me ndėrrimin e stinėve, ndryshon dhe mėnyra e ushqyerjes, qė kalon nga njė regjim ushqimor, nė pėrgjithėsi i pasur me yndyra dhe ushqime kalorike, nė njė tjetėr tė bazuar kryesisht nė fruta, perime dhe ujė. Shpeshherė temperaturat mė tė larta mund tė jenė shkaktare tė humbjes sė oreksit dhe ndjesisė sė dobėsisė. Kėto janė arsyet qė shpesh nė ndėrrimin e stinėve, sidomos pas daljes nga stina e dimrit pėr shkak tė njė ushqimi tė njėtrajtshėm, shfaqet deficit vitaminash, qė shfaqet me asteni (dobėsi e pėrgjithshme trupore, dhembje muskujsh), diarre, dermatit nga dielli dhe demencė (plogėshti, probleme me pėrqendrimin, kujtesėn etj).
Pra ndėrrimi i stinėve na bėn tė ndihemi jopozitivė. Sipas ekspertėve, bėhet fjalė pėr njė problematikė qė prek nė masė tė madhe gratė, gjashtė herė mė shumė se burrat. Bėhet fjalė pėr shqetėsime tė cilat lidhen me cilėsinė e dritės, qė shkakton ndryshime nė nivelet cerebrale, apo nė tru. Vėshtirėsitė mė tė shumta hasen gjatė periudhės vjeshtė-dimėr dhe dimėr-pranverė, ndėrsa kjo e fundit ka njė efekt mė shqetėsuese te njeriu. Bėhet fjalė pėr shqetėsime qė nė realitet na demonstrojnė se sa tė lidhur jemi ne me ritmet e natyrės, mė shumė nga se e mendojmė.
Nėse nė pranverė, bimėt janė nė tranzicion, praktikisht kėshtu jemi edhe ne, shpjegojnė ekspertėt. Pranvera provokon siklet edhe tek ai 10 pėr qind i popullsisė qė vuan nga ērregullimet e humorit. 40 pėr qind vuan nė mėnyrė tė veēantė nga hapat sezonalė, me manifestime qė konsiderohen njė pėrkeqėsim. Pa harruar alergjitė, veēanėrisht ato qė vijnė nga polenet dhe nga lulet, qė shkatėrrojnė ditėt e miliona njerėzve, duke provokuar shqetėsime serioze. Ndotja e ajrit padyshim qė nuk ndihmon nė kėtė ēėshtje, pėrkundrazi e pėrkeqėson edhe mė shumė situatėn. Ēfarė duhet bėrė? Duhet tė prisni qė organizmi tė pėrshtatet me ndryshimet, por nė tė njėjtėn kohė duhet tė viheni nė veprim edhe me disa trajtime farmakologjike nė bazė tė shenjave qė keni. Nuk duhet tė harroni tė bėni edhe ushtrimet sportive, pėr tė forcuar jo vetėm muskujt por edhe mendjen. Njė vrap i lehtė nė mes tė natyrės, ndonjė ushtrim tonifikues dhe njė dush i mirė.
Ēfarė i shkakton alergjitė e pranverės?
Grimcat e imėta tė cilat barten nga pemėt, bari dhe poleni, janė shkaktarėt mė tė shpeshtė tė alergjisė sė pranverės. Kur grimcat e polenit arrijnė nė hundėn e personit alergjik, sistemi imunitar i njeh si sulm nė organizėm. Pėr kėtė krijohen antitrupat tė cilėt sulmojnė alergjenėt, gjė qė shpie nė lirimin e histaminės nė gjak, i cili ėshtė iniciator i reaksioneve alergjike siē janė: rrjedhja e hundės, kruarja e syve etj.
Shkaktarėt e problemeve
Ardhja e pranverės shoqėrohet me njė rritje pak a shumė graduale tė temperaturave qė e detyrojnė organizmin, ende tė pamėsuar, ti nėnshtrohet njė pune tė madhe nė tentativė pėr tė ulur me shpejtėsi nxehtėsinė qė prodhohet nga ēdo lloj aktiviteti fizik. Stresi fizik qė prek nė kėtė periudhė njė numėr tė konsiderueshėm personash shpjegohet pikėrisht me kėtė nevojė tė organizmit pėr tė pėrmirėsuar termorregullatorin, nė mėnyrė qė tė arrijė tė pėrballojė mė mirė luhatjet e temperaturave, tipike pėr ndėrrimin e stinėve. Nė kalimin nga dimri nė pranverė, fiziku do kohė tė mėsohet me ritmet e punės qė detyrohen nga shtimi i orėve me diell, duke shkaktuar stres dhe lodhje.
Pėrveē kėsaj, me ndėrrimin e stinėve, ndryshon dhe mėnyra e ushqyerjes, qė kalon nga njė regjim ushqimor, nė pėrgjithėsi i pasur me yndyra dhe ushqime kalorike, nė njė tjetėr tė bazuar kryesisht nė fruta, perime dhe ujė. Shpeshherė temperaturat mė tė larta mund tė jenė shkaktare tė humbjes sė oreksit dhe ndjesisė sė dobėsisė. Kėto janė arsyet qė shpesh nė ndėrrimin e stinėve, sidomos pas daljes nga stina e dimrit pėr shkak tė njė ushqimi tė njėtrajtshėm, shfaqet deficit vitaminash, qė shfaqet me asteni (dobėsi e pėrgjithshme trupore, dhembje muskujsh), diarre, dermatit nga dielli dhe demencė (plogėshti, probleme me pėrqendrimin, kujtesėn etj).