Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Kėrkimet e 20 viteve tė fundit tregojnė se tani nuk ka mė asnjė hije dyshimi qė stresi ėshtė nė gjendje tė influencojė nė mėnyrė negative te shėndeti dhe madje tė prodhojė sėmundje.
Sė fundi kėtė e dėshmon Massimo Biondi, drejtor i departamentit tė shkencave psikiatrike dhe psikologjisė nė Universitetin e Romės dhe pėr kėtė do tė mbajė edhe njė relacion tė gjerė nė njė kongres tė dedikuar marrėdhėnies mendje-trup, parashikuar tė zhvillohet nė Romė nė 24-26 tetor.
Disa sėmundje nė fakt, si infarkti i miokardit, disa sindroma tė metabolizmit dhe sėmundje si skleroza dhe deri llojet e ndryshme tė kancerit ndikohen ose modifikohen nga elementė stresantė tė jetės sė pėrditshme tė njerėzve- shpjegon Biondi.
Sipas tij, ka njė lidhje tė provuar nė mėnyrė shkencore tė efektit stres nė organizmin e njeriut. Pėr kėtė, nė diskutimin e tij nė kongres ai do tė prezantojė tė dhėnat e fundit tė literaturės, qė bėjnė lidhjen e stresit kronik me problemet e zemrės, organet e brendshme, sistemin muskular, sistemin endokrin dhe atė imunitar.
Nė fund, do tė prezantohet edhe roli i terapisė nė raste tė tilla. Nė ndihmė sipas tij vjen psikoterapia, e cila nė kėto raste ndihmon ata qė janė shumė tė stresuar, ose qė pėrvoja tė ndryshme nė jetė i marrin me ankth dhe stres. Fjalėt, thekson ai kanė njė efekt nė biokiminė e trurit.
