1. Sheqer, ēokollata, ėmbėlsira...
Njė apo dy copa sheqer me kafenė e mėngjesit, njė ėmbėlsirė nė mesditė, dėshira pėr tė pirė njė soda me njė copė ēokollate pasdreke, ndonjė bonbone nė makinė dhe pėr tė pėrfunduar nė mbrėmje, duke parė filmin, njė copė tjetėr ēokollate.
Pėr shumė prej nesh, kjo skemė nuk ka asgjė tė jashtėzakonshme. Atėherė mos bėhemi gjė tė varur?
2. A mund tė flitet pėr njė varėsi ndaj sheqerit?
Pėr momentin, mund tė thuhet se jo. Ndoshta jo aq sa tė themi se ka njė varėsi prej tij, sipas organizatės botėrore tė Shėndetėsisė. Njė gjendje varėsie periodike apo kronike ndaj disa substancave. Mund tė kemi njė lloj tėrheqjeje pėr sheqerin, thotė Jean-Michel Lecerf. Nė disa raste, mund tė kemi dhe sjellje komplusive, por nuk mund tė flasim pėr njė varėsi nė kuptimin psikiatrik tė termit. Varėsia tregon njė gjendje psikike dhe nganjėherė edhe fizike, qė ka tė bėjė me marrjen me tepri tė njė produkti, nė mėnyrė tė rregullt dhe periodike, duke ndjerė efektet. Madje, ka raste qė parapėlqehet qė tė shtohet doza pėr tė pasur efektin e dėshiruar.
3. Pėrse na tėrheq shija e tė ėmblave?
Ushqimet e ėmbla, ashtu si dhe ushqimet me yndyrna, na duken si mė tėrheqėset, pasi ato na japin mė shumė energji, pra janė mė tė nevojshme pėr mbijetesėn.
Kjo tėrheqje vjen nga larg: nė uterus bebja mund tė dallojė ndryshimin e pėrqendrimit tė glukozės nė gjak, ulja e glicemisė e lidhur me ndjenjėn e urisė te nėna.
Truri kushtėzohet kėshtu qė tė bėjė njė lidhje mes sheqerit, ushqim qė na ndihmon tė arrijmė menjėherė nivelin fillestar tė glicemisė, me njė ndjenjė tė kėndshme pas konsumit. Mė pas edukimi ushqimor gjatė fėmijėrisė, ndjesitė individuale, konteksti kulturor janė faktorė qė ndėrhyjnė pėr tė shpjeguar konsumin e tepėrt.
Nė fakt sheqeri gjendet nė shumė ushqime: te buka, salca e domates, salēiēet... njė gjė e tillė na ēon tė konsumojmė me tepri dhe tė kemi mė shumė dėshirė pėr tė konsumuar ushqime tė ėmbla.
4. Kur mund tė themi se hamė sheqer mė shumė nga ēduhet?
Kur konsumi i produkteve tė ėmbla na pengon tė hamė tjetėr gjė. Mjekėt thonė se sasia e sheqerit tė thjeshtė, qė nuk duhet ta kalojmė pėrbėn, 10 pėr qind nė maksimun tė energjive tė pėrditshme, afėrsisht 50 gramė sheqer. Kjo korrespondon me 8 copa sheqer. Nė kėto 50 gramė duhet tė llogarisim edhe sheqerin qė ka nė ėmbėlsira, reēel...
5. A ėshtė e nevojshme qė ta heqim nga pėrdorimi?
Po, nė raste se ka njė problem shėndetėsor: diabeti, mbipesha apo obeziteti. Nė tė kundėrt, nėse jemi aktiv, me peshė normale dhe pjesa tjetėr e ushqimit bėhet nė mėnyrė tė ekuilibruar, atėherė nuk ėshtė e thėnė. Tė privohesh nga sheqeri, ēka do tė thotė nga njė kėnaqėsi, nuk ėshtė njė zgjidhje e mirė. Privimi dhe shtrėngimi sjell dhe njė frustrim, qė mund tė ēojė edhe nė kompulsion. Prandaj mė e mira do tė qe qė tė hahej mė pak.
6. Kur duhet tė kėrkohet ndihmė?
Kur je i detyruar ta bėsh kėtė gjė. Mund tė jetė e nevojshme qė tė keni njė ndihmė nė planin psikologjik, derisa tė analizohet shkaku i kėsaj sjelljeje dhe pėr tė gjetur tė tjera zgjidhje pėr tė hequr stresin.
7. Ushqimet me pėrmbajte sheqeri a mund tė kėnaqin kėto pulsione?
Njė gjė e tillė mund tė ndihmojė tė ulė pėrqindjen e sasisė sė sheqerit qė konsumohet zakonisht. Por mė e rėndėsishmja ėshtė tė heqėsh shijen e sheqerit. Nė kėtė pikė kėto lloj ushqimesh nuk tė ndihmojė.
8. A janė tė domosdoshme pėr organizmin sheqeri i thjeshtė?
Gjyshėrit tanė thuajse nuk e hanin sheqerin. Vetėm deseri bėnte pėrjashtim, madje ata nuk hanin as fruta pėrditė dhe mbaheshin mirė. Duhet tė kujtojmė se kallami i sheqerit ka ardhur nė Europė gjatė Rilindjes, ndėrsa panxhar sheqeri ka mbėrritur nė shekullin XVIII.