Periudha e fillimit tė jogės vlerėsohet tė jetė para rreth 4000 vjetėsh, ndėrsa gjatė kėsaj periudhe tė gjatė kjo disiplinė me pėrhapjen e vet nga India nė Perėndim ėshtė degėzuar nė shumė sisteme.
Disa nga to i japin pėrparėsi meditimit, tė tjerėt frymėmarrjes, ndėrsa tė tretėt ushtrimeve fizike. Pėr secilin nga kėto drejtime janė shkruar libra, dikur pak dhe nė mėnyrė sekrete, ndėrsa sot tė shumta qė janė nė dispozicion pėr publikun e gjerė. Pėr praktikimin e jogės njerėzit sot pėrcaktohen pėr arsye tė ndryshme. Dikush dėshiron tė arrijė fleksibilitet dhe vitalitet mė tė madh tė trupit ose tė lirohet nga dhimbja, dikush kėrkon relaksimin e mendjes nga brengat e pėrditshme, derisa dikush ėshtė i etshėm pėr tė kėrkuar thellėsitė e vetėdijes sė vet nė heshtjen e meditimit.
Njė nga drejtimet mė tė popullarizuara tė jogės nė perėndim quhet joga Hatha. Ajo theksin e vė tek ushtrimet qė pėrfshijnė pozita tė ndryshme specifike tė cilat zgjatin dhe forcojnė tėrė trupin, ndihmojnė tė zhvillohet ndjenja e ekuilibrit dhe fleksibilitetit, si dhe vetėdijesimit tė trupit dhe koncentrimit tė mendjes.
Tė gjitha llojet e jogės pėrfshijnė ushtrimet e frymėmarrjes me tė cilat mund tė ngremė nivelin e energjisė, tė relaksojmė mendjen dhe balancojmė shumė funksione trupore.
Joga bashkon trupin, mendjen dhe shpirtin, prandaj konsiderohet disiplinė shpirtėrore, por njeriu nuk ka nevojė tė ndryshojė besimet e veta shpirtėrore pėr tė ushtruar kėto teknika. Qėllimi i jogės ėshtė kthimi nė gjendjen natyrale tė relaksuar dhe tė vetėdijshme tė shpirtit dhe trupit. Dobitė e shumta nga joga janė nė dispozicion pėr shumė njerėz tė rinj dhe tė moshuar, tė sėmurė dhe tė shėndetshėm, dhe pjesėtarėt e cilėsdo bashkėsi fetare.
Pasi qė sot ka shumė informata pėr jogėn tė cilat janė nė dispozicion pėrmes internetit ose shumė librave, tė gjitha teknikat, posaēėrisht ato mė komplekse rekomandohet tė kryhen nėn drejtim profesional dhe ti respektoni kufijtė tuaj momental.
Njeriu modern shumė vėshtirė mund tė lirohet nga sfidat stresuese qė sjell pėrditshmėria. Megjithatė, ėshtė e mundshme, qė me ndarjen e rregullt tė momenteve pėr tėrheqjen e vetėdijes nga bota e jashtme e zhurmshme dhe e shpejtė, si dhe kthimi kah trupi ynė dhe nivelet e brendshme mė tė qeta, tė arrihet harmonia tė cilėn pastaj mund tė mėsohemi ta transferojmė nė pjesėn tjetėr tė ditės dhe aktivitetet qė na presin. Keshilla.net