Celulari, perdet e dushit, enėt plastike nė mikrovalė, sapunėt e tė tjera, mbartin rreziqe pėr shėndetin tonė, tė cilat mund tė shmangen me lehtėsi me disa masa tė thjeshta. Tė sėmuresh nuk ėshtė gjithmonė njė fakt i lidhur me fatalitetin: ka raste nė tė cilat, duke marrė masat e nevojshme, ne mund tė mbrojė shėndetin tonė. Ja se cilat janė shtatė mėnyrat pėr tė mbrojtur veten nga disa rreziqe.
1) Mbajtja e celularit pranė veshit
Edhe pse rreziku i pėrgjithshėm ėshtė ende shumė i ulėt, hulumtimet tregojnė se njerėzit tė cilėt kanė kaluar dekadėn e fundit duke folur me telefonat e tyre celularė nė mėnyrė tradicionale, pra pa pėrdorimin e njė kufje, ata janė mė shumė tė rrezikuar tė preken nga tumoret e trurit. Padyshim rreziku pėr tė bėrė njė aksident rritet edhe mė shumė kur flet apo dėrgon sms nė tė njėjtėn kohė ndėrsa je duke i dhėnė makinės: ky ėshtė njė rrezik shumė i madh sesa ai i rrezatimit tė celularit.
2) Cilėsia e perdeve tė dushit
Era e klorurit e cila del nga perdja e dushit vjen nga komponimet organike tė paqėndrueshme, tė cilat mund tė jenė kancerogjene pėr njė kohė tė gjatė dhe mund tė shkaktojė pėrzierje (tė vjella) dhe dhimbje koke. Mė mirė ėshtė qė tė zgjidhni perde pėlhure pėr dushin. Ndoshta ato mund tė lagen, por nuk janė vdekjeprurėse.
3) Futja e enėve plastike nė mikrovalė
Me ngrohjen plastika liron disa nga komponentėt tė saj kimikė tė cilėt mund tė pėrfundojnė nė ushqim. Njė substancė kimike nė veēanti, Bisphenoli A (BPA) ėshtė nė gjendje tė simulojė efektet e estrogjenit nė trup dhe mund tė ēojė nė probleme tė tilla si, pubertet tė parakohshėm, ose nė kancer testikular apo nė gji. Do tė ishte shumė mė mirė qė tė zgjidhnit enė qeramike ose qelqi;
4) Qaforet e kafshėve jo cilėsore
Tė rriturit, qė luajnė me qenin ose macen qė ka tė vendosur qafore jo tė mirė, janė mė tė ekspozuar ndaj rrezikut toksikologjik; ndėrkaq ky rrezik paraqitet edhe mė i madh te fėmijėt kur ata luajnė me kafshėt. Mė tė kėqijat janė qaforet tė cilat pėrmbajnė substanca kimike, tė cilat vrasin parazitėt. Pėr fat tė mirė, pėr tu mbrojtur nga miqtė tanė me katėr kėmbė, pėr shėndetin tonė dhe tė fėmijėve tanė, ekzistojnė lloje tė tjera tė pesticideve. Mė tė sigurtat janė pilulat qė qeni ose macja jonė mund ti marrin nga goja.
5)Mbajtja ndezur dhe nė mėnyrė tė vazhdueshme e pajisjes sė avullit
Kėto makina tė vogla avulli mund tė jenė tė dobishme pėr prindėrit dhe fėmijėt e tyre kur janė tė sėmurė. Por njė pėrdorim i shpeshtė i tyre mund ti pėrkeqėsojė gjėrat. Njė studim i kryer nga New York State Department of Health (Departamenti Shtetėror i Shėndetit nė Nju Jork), ka treguar se fėmijėt qė sėmuren mė shpesh nga astma janė ata tė cilėt pėrdorin shumė herė kėtė pajisje avulli.
6) Sapunėt dhe kolinozėt antibakterialė
Triclosani ėshtė njė mikrob qė gjendet mė shumė te sapunėt antibakterialė, shampot e trupit dhe pastat e dhėmbėve. American Medical Association (Shoqata Mjekėsore Amerikane) paralajmėron mospėrdorimin e triclosanit, sepse ai mund tė nxisė zhvillimin e antibiotikut rezistent tė baktereve.
7) Rrezet X tė skanerėve tė aeroporteve
Me sa duket rrezet X tė dala nga skaneri i aeroporteve janė tė dėmshme pėr shėndetin. Administrata e Sigurisė sė Transportit amerikan argumenton se sasia e rrezatimit tė emetuar nga ēdo skaner ėshtė e vogėl dhe pėr kėtė arsye e padėmshme. Por njė hulumtim i pavarur, hedh poshtė kėto pretendime dhe argumenton se rrezet X tė emetuara nga skanerėt nė aeroporte mund tė rrisin rrezikun e kancerit, veēanėrisht te tė moshuarit dhe gratė e predispozuara nga kanceri i gjirit. /shqip/
1) Mbajtja e celularit pranė veshit
Edhe pse rreziku i pėrgjithshėm ėshtė ende shumė i ulėt, hulumtimet tregojnė se njerėzit tė cilėt kanė kaluar dekadėn e fundit duke folur me telefonat e tyre celularė nė mėnyrė tradicionale, pra pa pėrdorimin e njė kufje, ata janė mė shumė tė rrezikuar tė preken nga tumoret e trurit. Padyshim rreziku pėr tė bėrė njė aksident rritet edhe mė shumė kur flet apo dėrgon sms nė tė njėjtėn kohė ndėrsa je duke i dhėnė makinės: ky ėshtė njė rrezik shumė i madh sesa ai i rrezatimit tė celularit.
2) Cilėsia e perdeve tė dushit
Era e klorurit e cila del nga perdja e dushit vjen nga komponimet organike tė paqėndrueshme, tė cilat mund tė jenė kancerogjene pėr njė kohė tė gjatė dhe mund tė shkaktojė pėrzierje (tė vjella) dhe dhimbje koke. Mė mirė ėshtė qė tė zgjidhni perde pėlhure pėr dushin. Ndoshta ato mund tė lagen, por nuk janė vdekjeprurėse.
3) Futja e enėve plastike nė mikrovalė
Me ngrohjen plastika liron disa nga komponentėt tė saj kimikė tė cilėt mund tė pėrfundojnė nė ushqim. Njė substancė kimike nė veēanti, Bisphenoli A (BPA) ėshtė nė gjendje tė simulojė efektet e estrogjenit nė trup dhe mund tė ēojė nė probleme tė tilla si, pubertet tė parakohshėm, ose nė kancer testikular apo nė gji. Do tė ishte shumė mė mirė qė tė zgjidhnit enė qeramike ose qelqi;
4) Qaforet e kafshėve jo cilėsore
Tė rriturit, qė luajnė me qenin ose macen qė ka tė vendosur qafore jo tė mirė, janė mė tė ekspozuar ndaj rrezikut toksikologjik; ndėrkaq ky rrezik paraqitet edhe mė i madh te fėmijėt kur ata luajnė me kafshėt. Mė tė kėqijat janė qaforet tė cilat pėrmbajnė substanca kimike, tė cilat vrasin parazitėt. Pėr fat tė mirė, pėr tu mbrojtur nga miqtė tanė me katėr kėmbė, pėr shėndetin tonė dhe tė fėmijėve tanė, ekzistojnė lloje tė tjera tė pesticideve. Mė tė sigurtat janė pilulat qė qeni ose macja jonė mund ti marrin nga goja.
5)Mbajtja ndezur dhe nė mėnyrė tė vazhdueshme e pajisjes sė avullit
Kėto makina tė vogla avulli mund tė jenė tė dobishme pėr prindėrit dhe fėmijėt e tyre kur janė tė sėmurė. Por njė pėrdorim i shpeshtė i tyre mund ti pėrkeqėsojė gjėrat. Njė studim i kryer nga New York State Department of Health (Departamenti Shtetėror i Shėndetit nė Nju Jork), ka treguar se fėmijėt qė sėmuren mė shpesh nga astma janė ata tė cilėt pėrdorin shumė herė kėtė pajisje avulli.
6) Sapunėt dhe kolinozėt antibakterialė
Triclosani ėshtė njė mikrob qė gjendet mė shumė te sapunėt antibakterialė, shampot e trupit dhe pastat e dhėmbėve. American Medical Association (Shoqata Mjekėsore Amerikane) paralajmėron mospėrdorimin e triclosanit, sepse ai mund tė nxisė zhvillimin e antibiotikut rezistent tė baktereve.
7) Rrezet X tė skanerėve tė aeroporteve
Me sa duket rrezet X tė dala nga skaneri i aeroporteve janė tė dėmshme pėr shėndetin. Administrata e Sigurisė sė Transportit amerikan argumenton se sasia e rrezatimit tė emetuar nga ēdo skaner ėshtė e vogėl dhe pėr kėtė arsye e padėmshme. Por njė hulumtim i pavarur, hedh poshtė kėto pretendime dhe argumenton se rrezet X tė emetuara nga skanerėt nė aeroporte mund tė rrisin rrezikun e kancerit, veēanėrisht te tė moshuarit dhe gratė e predispozuara nga kanceri i gjirit. /shqip/